Martynas Žilionis

Štai tokia mintis liko paklausius Džiugo minėtą radijo laidą “Muzikinis pastišas”, kurią vedė Laima Slepkovaitė, o be Džiugo dar diskutavo LMTA dėstytojas Mindaugas Urbaitis.

Laidoje nuolat skambėjo mintis, kad vartotojai ir patys muzikantai/atlikėjai yra baisiai skriaudžiami muzikos ir filmų leidėjų. Tik keista, kad nebuvo pakalbinti patys leidėjai. Lyg objektyvioje žurnalistikoje turėtų būti abi pusės išklausomos, ar ne?

Džiugo pasiūlytas būdas, kaip pardavinėti muziką (ale itunes), Lietuvoje jau daugiau ar mažiau veikia: http://www.muzikosbomba.lt/mp3.html . Tik ar nuo to mažėja piratavimas? Abejoju.

Ir kažin ar sumažės, jeigu toliau laikysimės principo, kad vartotojas besąlygiškai visada yra teisus net ir pirataudamas (nes jam neva nesudaroma galimybė įsigyti legaliai).

Laidoje daugiausia kalbėta apie sąmoningesnius vartotojus, tačiau jų yra mažuma. Tačiau retas atlikėjas išgyveną iš tų nuolatinių fanų, kurie ne tik piratauja muziką, bet ją nupiratavę dar parsisiunčia originalų CD, nueina į koncertą, nusiperka marškinėlius ir gaudo autografą.

Lygiai taip pat ir su knygų skaitymu Londono knygyne. Jeigu bus/būtų tik tokie skaitytojai – nei knygynai, nei leidėjai, nei rašytojai neišgyventų.

Na, bet tiek to, tegul į leidybą (filmų, muzikos, knygų, etc.) investuoja Youtube, Apple, Microsoft, etc. Tegul pažiūri, kiek kainuoja pagaminti turinį, iš kurio būtų galima išgyventi.

Ir gaila, kad tiek daug suvedama į vartojimo įgeidžių tenkinimą…