Martynas Žilionis

Džiaugiuosi, kad pastaruoju metu pas mus imama daug daugiau kalbėti apie tai, iš ko iš tikrųjų gaminami mūsų kasdien vartojami produktai. Paskutinis straipsnis truputį šokiruoja (ir TV laida veikiausiai tokia bus), nors ir žinai, kad žurnalistai tik to tesiekia (dar vienas neblogas komentaras yra čia).

Anyway, jau seniai tiesiog fiziškai ant savęs pajutau, kaip jaučiasi organizamas gaudamas kaimiško, naminio maisto ir kaip reaguoja gaudamas pirktą parduotuvėje. Gal tai per subjektyvu ir panašu į išsigalvojimą, bet tikrai ėmiau daug labiau žiūrėti, ką perku ir ką valgau (nors tikiuosi dar labiau padirbėti šia linkme).

Beje, vakar netgi atkreipiau dėmesį parduotuvėje: ne vienas ir ne du žmonės atidžiai apžiūrinėja, kas parašyta tomis smulkiomis raidelėmis. Žinoma, tai geriau negu nieko, bet čia galiu prisiminti savo mėgstamą retorinį klausimą: negi tiki viskuo, kas parašyta?

Žo, esu įsitikinęs, kad maisto pramonininkams tikrai nerūpi mūsų sveikata ir savijauta. Juos labiausiai domina pelnas – kuo pigiau pagaminti ir kuo brangiau parduoti. Dėl to ir išeina, kad dešroje mėsos nėra, o alus – ne alus, o kažkoks miltelinis myžalas.

Taip pat akivaizdu, kad Lietuvoje maisto saugumu rūpinamasi per mažai – ar girdėjote, kad kokia parduotuvė, kokia nors maisto gamyklėlė būtų uždaryta dėl netinkamo maisto gaminimo ir pardavimo? Baudos – juokingos.

Ir nereikia aiškinti, kad reguliavimas šioje srityje turėtų  būti kuo mažesnis – atvirkščiai, kuo didesnis ir kuo griežtesnis, o baudos dar didesnės, nei už alkkoholio ir tabako prekybos pažeidimus. Juk žinom, kad alkkoholis ir tabakas nuodai, o kai valgome nuodingus maisto produktus apie tai dažniausiai net nenutuokiam. Taigi tai daug didesnė žala.

Dėti ant svarstyklių sveikatą vienoje pusėje ir darbo vietas/pelną/mokesčius kitoje – didžiausia nesąmonė, kokia tik gali būti. Juk nė vienas nenorime, kad mūsų sveikata būtų iškeista į papildomą kažkieno darbo vietą ar papildomą pelno litą, ar ne?

Labai sveikinčiau, jeigu Vilniuje atsirastų daugiau ekologiškų parduotuvių, kuriomis būtų galima pasitikėti. Sutikčiau mokėti ir daugiau, bet kad tikrai žinočiau, jog valgau ne kokį odelinį-naginį-raginį-miltelinį šūdą, o normalų maistą.

Taip pat esu pasirengęs prisidėti prie bet kokios socialinės akcijos, kuri skatingų griežtesnę maisto gamybos ir pardavimo kontrolę, chemijos ir geno inžinerijos naudojimą maisto pramonėje.

Ir neaiškinkit, kad žemėje neužtenka resursų normalaus maisto gamybai. Tikiu, kad užtenka, tik kad beproto pinigams tarnaujam ir nenorim daryti žaliau.