Gera kartais nutolti nuo to, kas labai arti. Na, bet grįžau.
Vakar buvau mugėj. Prieš eidamas dar aptikau Leidėjų asociacijos pranešimą spaudai apie leidybos verslo padėtį. Pagalvojau: galų gale sugebėjo ką nors bendro išspausti, pasakyti, kokie konkretūs dalykai kamuoja visus leidėjus – ir mažus ir didelius. Ir dar konkrečių skaičių pateikti.
Antra vertus, visi pateikti skaičiai – procentinės pokyčių išraiškos. Tad galutinio tikrumo vis tiek nėra. Nėra ir ta prasme, kad leidyba – tik viena grandinės dalis. Kai nėra pardavimo skaičių, tada vis tiek galutinė situacija neaiški (mugėj girdėjau įvairių atsiliepimų…)
Bet kokiu atveju sveikinu asociaciją su tokios informcijos paskleidimu – tikiuosi, tai ne vienkartinis padejavimas skaičiais, o būsimų, rimtų ataskaitų pradžia.
Dabar apie mugę.
Dviprasmiški įspūdžiai. Parodos dalyviai ir lankytojai moka pinigus organizatoriams (kai kas ir nemažus), dėl to norėtųsi, kad jie už tai atidirbtų. Tarp parodų yra pakankamai laiko snieguotoms aikštelėms valyti, nepaisant to vakar visi kulniavo per patižusį sniegą – nėra malonu.
Nemalonu buvo ir knygos A.Užkalnio knygos pristatyme. Pats pristatymas patiko, bet fone labai garsiai grojo muzika ir blaškė dėmesį. Mano siūlymas būtų kitais metais arba kur nors iškelti “Muzikos bombą”, arba “Rašytojų kampą”.
Beje, kalbant apie pristatymą. Toks įspūdis, kad A. Užkalnis atidirbinėjo, priėmė pristatymą kaip pareigą, nesimatė jokio džiaugsmo ir malonumo (arba aš kažką išsigalvoju, nes žodžiais jis viskuo labai džiaugėsi…). O Beata patiko :) Būna tokių žmonių, kurie spinduliuoja kažkokį nepaaiškinamą (gyvenimo?) džiaugsmą – kad ir ką jie plepėtų, tai nuteikia maloniai.
Buvau šios knygos pristatyme, nors iš tikrųjų labiau norėjau nueiti paklausyti Džiugo ir kitų diskusijos apie tai, kodėl Lietuvos leidėjai (ne)bijo el. knygų. Keista, kad mugės organizatoriai tik prieš prasidedant renginiui pranešė apie jo atšaukimą. Ir visai nepaaiškino kodėl jis atšaukiamas.
Džiugas bent jau papasakojo apie savo požiūrį, kurį būtų išdėstęs ir pasakė, kodėl neatvyko. Bet kitų požiūrio taip ir neišgirdau (beje, itin įdomu būtų sužinoti, ką apie tai mano patys leidėjai – pvz., “Tyto alba” ar “Eugrimas”, kurie jau susitarė su www.skaitykle.lt )
Jeigu kas klaustų mano nuomonės, dėl ko Lietuvoje dar neišsikerojo el. knygų leidyba, sakyčiau dėl kelių priežasčių.
Pirma, didžiausiose leidyklose svarbiausius sprendimus priimantys asmenys, nėra išsamiai susipažinę nei su skirtingų skaityklių veikimo principais, nei su pačių tekstų vertimo elektroniniais beigi apsaugojimo niuansais.
Antra, yra daugybė nesutvarkytų teisinių niuansų, susijusių su elektronine leidyba, tarp lietuvos leidėjų ir užsienio autorių agentūrų, lietuvių autorių ir vertėjų (veikiausiai kaip tik dėl to www.skaityklė.lt kol kas teturi mizerną kiekį parduodamų knygų. O kai neturi pasirinkimo, tai ir paskatų pirkti tokiu būdu gerokai mažiau).
Trečia, dėl Džiugo argumentų lyginant muzikos, filmų ir knygų skaitmenizaciją. Manau, kad kalba knygoms yra daug svarbesnis elementas nei muzikai (daug kas nesupranta klausomos muzikos žodžių ir dėl to nesuka galvos) ar filmams (suprasti filmą daug lengviau nei parašytą knygą, be to, titrų vertimas daug pigesnis nei knyginio teksto). O ir tarp skaitančių knygas bent kol kas yra nedaug kompiuteriškai tiek išprususių, kad mestų popierių ir pereitų ant (nelegalaus) skaitmens.
Ketvirta, skaityklės brangios, o kritinė knygų pirkėjų masė bent kokius penkerius artimiausius metus bus tie, kurie tikrai neskaito per kompiuterį ar telefoną. Bet vargu ir ar per skaitykles skaitys. Taigi laiko dar šiek tiek yra.
Bet grįžkim prie popieriaus ir mugės.
Prieš devynis mėnesius paaiškėjus apie “Baltų lankų” knygynų pardavimą “Šviesai – Almai Litterai”, rašiau, kad dėl sandorio labiausiai gali nukentėti smulkesni leidėjai, kuriems gali kilti kliūčių patekti į stambiausio tinklo knygynus. Mugėje šnektelėjęs su keliais iš jų, sužinojau, kad tokių tendencijų jau yra (patikrinti tiesa tai, ar ne – neturiu galimybių). Bet viešai apie tai niekas nekalbės… O ir argumentų, kodėl taip yra galima prigalvoti ne vieną…
Dar atkreipiau dėmesį į knygų kainas. Jos – nesuprantamos. Yra knygų kurios kainuoja daugiau kaip šimtą litų ir pagal leidymos sąnaudas panašių leidinių po 10-20 Lt (čia apie mokslinę literatūrą). Yra vadovėlių, kurie kainuoja 30-40 Lt ir n-tuosius metus iš eilės pardavinėjamų niekaip nesibaigiančių pirmų tiražų neaiškios grožinės literatūros po keliolika litų. Be vienos kitos išimties, man pirkti nesinorėjo – toks įspūdis, kad nemažai stenduose stovinčių “pardavėjų” nesupranta, ko stovi (bet čia jau mano labai subjektyvi nuomonė). Gal dar kokią dieną apsilankęs matysiu kitokį vaizdelį.
Ai, ir dar. Puikiai matosi, kurios leidyklos mugėje su senu bagažu – tie patys stendai, tos pačios knygos, tas pats idėjinis išsikvėpimas. Ir yra naujokų, kurie aiškiai stiebiasi ir po metų kitų bus nemenki žaidėjai.
Jei ką nors dar prisiminsiu, parašysiu. Kol kas atsiprašau už paklodę.
P.S. Nesupraskit klaidingai: man patinka knygos, patinka knygų mugė, nepraleidžiu jos jau nežinau kiek metų ir ateityje nepraleisiu, bet tiesiog norisi, kad būtų geriau :) (taip, kaip suprantu)
Naujausi komentarai