Martynas Žilionis

Šį bei tą skaitinėdamas prisiminiau, kad ruošiausi skambinti mokytojai (karts nuo karto vis pabendraujam). Ir kaip dažnai atsitinka – susitelepatinom. Sako, ji taip pat skaičiusi vieną straipsnį “Šiaurės atėnuose” ir galvojusi, kad reikia man rekomenduoti.

Ir ne be reikalo. Straipsnis vadinasi taip: “Ar google mus bukina?”. Jame autorius pasakoja apie tai, kaip jį patį pakeitė internetas ir google, ką apie analogiškus pokyčius mano jo bičiuliai, kiti mokslininkai, besidomintys interneto poveikiu mūsų smegeninėms. Rekomenduoju ir jums paskaityti.

Na, o pagrindinė mintis ta, kad kuo intensyviau naudojamės paieškos sistema ir interneto tinku, tuo labiau keičiasi mūsų skaitymo ir mąstymo procesai (ir kažin ar vien tik į gerą pusę).

Galiu pagal save pasakyti: taip, man kuo toliau, tuo sunkiau susikaupti ilgam straipsniui, o ir rašymas tampa toks “aplikacinis” (prisimenat kažkada mokykloje iš spalvoto popieriaus skiaučių klijuodavo paveiksliukus?).

Atrodo, informacijos perteklius paverčia pačia informaciją vartojamu objektu, o ne naujos informacijos generavimo instrumentu. Dėl to seklumo jausmo kartais baiminuosi, kad su daktarinės disertacijos rašymu bus bėda. Ne dėl to, kad nemokėčiau minčių dėstyti, bet dėl to, kad tmintys per daug padrikos, internetinės, o ir žodynas vis skurdesnis…

…Nusistebėjau, kai vienas bičiulis neseniai prisipažino: jau daugiau kaip pusmetis nebežiūriu TV, neklausau radijo, beveik nesėdžiu internete – tik laiškus pasitikrinu ir kai kuriuos užsienio naujienų portalus (tiesa, ir alkoholį metė, bet nežinau, ar jis čia susijęs). Paskaitęs straipsnį, imu suprasti, kodėl jis taip padarė ir spėju, kad man pačiam reikės bent laikinai kada tą padaryti.

Žodžiu, dar kartą rekomenduoju minėtą straipsnį.