Martynas Žilionis

Paskaitinėjau pasaulinius atsiliepimus apie paskutinį Amazon žingsnį platinti skaitytuvus visame pasaulyje. Juose vyrauja kelios temos.

Pirmiausia atkreipiamas dėmesys, kad nemažai didelių rinkų Kindle tebėra nepasiekiamas (pvz., kanada, Kinija, Singapūras, etc.). Pats Amazonas konkretesnes detales apie tai, kaip kas įmanoma skirtingose rinkose rašo čia (kaip pastebėjo kolega, lietuviams jis gali kainuoti keliasdešimt litų brangiau nei kitiems europiečiams).

Nepaisant kai kurių nesklandumų, Kindle pardavimo rinkų plėtra paskatino pagerinti apskritai el. skaitytuvų rinkos augimo progrnozes (daugleis žiniasklaidos priemonių remiasi Forrester prognozėmis).

Ši tyrimų bendrovė padidino prognozuojamų šiais metais pasaulinių el. skaitytuvų pardavimų prognozę nuo 2 iki 3 mln. vienetų. Kitais metais prognozuojama – apie 10 mln. vienetų pardavimas (beje, karts nuo karto pasirodo spėlionės, kad ir Apple’as kažką panašaus į “tabletą”/readerį turėtų išleisti, tokiu atveju pardavimai dar šokteltų). Naujausiomis oficialiomis prognozėmis, artimiausiu metu maždaug 60-65 proc. rinkos užims Kindle, 30-35 – Sony Reader, likusius – visi kiti.

Įdomu ir tai, kad, kaip pripažino vienas iš Amazon atstovų, pastaruoju metu pastebimai padidėjo knygų elektyroninių versijų pardavimas. Jeigu metų pradžioje išėjus vienos knygos popieriniai ir e-versijai, pastarosios būdavo parduodama apie 35 proc. nuo viso pardavimo, tai dabar šis skaičius šoktelėjo iki 48 proc.

Kindle naujiena paskatino diskusiją ir apie tai, kokie leidėjai, kokiose rinkose leis Amazonui prekiauti jų išleistomis knygomis. Ne paslaptis, kad nemažai didelių leidėjų (Random House, MacMillan) šiuo metu neleidžia ir neketina leisti Amazonui pardavinėti jiems priklausančių leidinių. Taigi kai kas yra šimtu procentų įsitikinę, kad tai, kaip užvirė juridinė košė dėl Google Books projekto, nuosavą skandalą anksčiau ar vėliau turės ir Amazon.

Na, o kas bus Lietuvoj? Neabejoju, kad prieisim pasaulines tendencijas. Perėjom nuo muzikos kasečių, prie CD, o paskui ir mp3, išgyvenom socialinių tinklų ir kitas madas, ateis laikas ir el. knygų skaitytuvams beigi skaitmeninėms knygoms.

..Nors iš dalies jau ir atėjo… jeigu leidėjai pasiknistų kai kuriuose portaluose, nustebtų sužinoję, kiek vienetų jų išleistų ir kiek mėgėjų nuskanuotų knygų yra perskaityta ir parsisiųsta (ne tik senienų, bet ir naujausių bestselerių).

Aišku, kai kurie daigeliai yra, bet iki masinio elektroninių leidinių paplitimo dar toloka. Viena iš to priežasčių – žmonių-knygių ir hitekinių vartotojų bendruomenės sąlyčio taškų nebuvimas. Absoliuti dauguma tų, kurie Lietuvoje leidžia popierines knygas, mano įsitikinimu, yra gerokai atsilikę nuo e-dalykų. Dėl to jie negali/nenori nieko pasiūlyti tiems, kurie jau suaugę su ITT dalykais.

Kažin ar kas abejotų, kad tokių vartotojų kiekvienais metais bus vis daugiau ir daugiau. Statistikos departamento skaičiai iškalbingi: 12–15 metų amžiaus paauglių apklausa parodė, kad 2009 m. pirmąjį ketvirtį asmeniniu kompiuteriu naudojosi 100 procentų šio amžiaus asmenų, internetu – 98 procentai (98% berniukų ir 97% mergaičių), mobiliuoju telefonu – 98 procentai 12–15 metų amžiaus paauglių (98% berniukų ir 98% mergaičių). Manot jie skaitys popierinius dalykus?

Legaliai/oficialiai, įprastiniais elektroninias kanalais (jeigu neskaičiuotume internetinių knygynų) kol kas judėjimas menkas. Aišku, Googlui arba Amazonui esam per maži, gal dėl to nei Google books projekte, nei Amazon parduotuvėse nerasite normalaus lietuviškų knygų pasirinkimo (vakar bandžiau paiešką ir pagal “lietuva(-os, -uvių, etc.)” ir pagal įvairius leidėjus, bet rezultatai mizerni).

Tačiau ar nebus taip, kad kai imsime ieškoti kelių su lietuviškomis knygomis pas gigantus, daugelis iš mūsų bus pakankamai įvaldę anglų kalbą ir lietuviškos produkcijos mums tiesiog nebereiks (kur link veda lietuviško TV produkcijos įgarsinimo atsisakymas, knygų verslo žudymas įprastiniais mokesčiais, ta pati kompiuterizacija)?..