Martynas Žilionis

“Jeigu būčiau kokių 45-ių, sekiočiau jai iš paskos ir ji būtų mano”, – maždaug taip prezidentės Dalios Grybauskaitės vakarykštį atrodymą pakomentavo vienas iš jos padėjėjų. Na, aš gal ir nesekiočiau, bet šalies vadovė man asmeniškai paliko gerą įspūdį.

Tas kostiumėlis jai tikrai tiko. Ir šiaip prezidentė atrodė ryžtinga, susitvardžiusi, jeigu ir jaudinosi, tą puikiai slėpė. Tik patrankų šūviai prie prezidentūros ją kiek išgasdino. Bet ta šypsena po kitų šūvių buvo labai žavinga, natūrali ir suteikė jai tikro gyvumo.

O viskas prasidėjo nuo Seimo. Nors jo nariai jau turėtų būti pripratę prie įvairių ceremonijų, ne vienam seimūnui trūko paprasčiausio drausmingumo. Skirtingai nei, pavyzdžiui, Lietuvoje reziduojantys diplomatai, kai kurie mūsų parlamentarai į posėdžių salę susirinko paskutiniu momentu.

Ceremonijos metu jie elgėsi ne kaip tautos išrinktieji, bet kaip kokie turistai. Visus pranoko E. Klumbys. Vos keli metrai nuo šventinės tribūnos sėdintis seimūnas beveik viso posėdžio metu iš rankų nepaleido muilinės vaizdo kameros. Ir filmavo, filmavo, filmavo.

O kai D. Grybauskaitė prisiekinėjo pridėjusi ranką prie Konstitucijos – dar bent keli parlamentarai išsitraukė kas foto aparatus, kas kietesnius telefonus ir kaip kokie paparacai pleškino iškilmingą momentą. Čia taip turi būti?

Tiesa, Č. Juršėnas irgi įdomiai dalyvavo posėdyje. Jis visą laiką kažką konspektavo… Iš tikrųjų. Braukė ant kažkokio dokumento ir dar kažką į bloknotą užsirašinėjo.

Dar pastebėjau, kad kai kurie parlamentarai į posėdį atsikvietė savo atžalas, giminaičius, pažįstamus. Kaip supratau, aktyviai šventėje dalyvavo ir Seimo kanceliarijos darbuotojai.

Valinskas. Su kuo bekalbėjau, beveik visi pripažino: kad ir koks jis būtų, ką ką, bet renginius vesti moka. Kaip ten buvęs. (Kolega: “Valinskui baigus posėdį pagalvojau: nu va, baigė dar vieną renginį”).

Po to vykusiose Mišiose užsukęs buvau tik trumpai. Ar dėl žmonių skaičiaus, ar dėl to, kad seniai bebuvau Katedra pasirodė visai maža. Ir tvankoka buvo. Vėliau sužinojau, kad pritrūkus sėdimų vietų aukštiems politikams ir visokiems valdūnams, mišias organizavęs kunigas nusprendė: ai, juk prieš Dievą visi lygūs, tai jeigu kai kurios močiutės stovi, tai ir ministrai pastovės. Respects.

Per paradą susijaudinau. Prieš jam prasidedant dar kiek pyktelėjau, kad į raudoną prezidentės palapinę vedantys laipteliai buvo nei šiokie nei tokie. V. Adamkui ir A. Brazauskui juos įveikti nebuvo labai lengva.

O jaudulį kėlė nežinau kas. Gal kad už nugaros močiutė kantriai pasakojo smalsiai anūkei: va čia prezidentas V. Adamkus, o čia Prezidentė Dalia Grybauskaitė, ten tas, ten anas. Gal dėl to, kad nuošaliau, minioje stovėję kariai himną giedojo atiduodami pagarbą dešine ranka (nors šalia buvęs policininkas stovėjo kaip grybas). Nežinau dėl ko, bet susigraudinau ir džiaugiausi, kad esu lietuvis.

Ir aikštėje buvę žmonės džiaugėsi. Ir laimingi buvo tie, kuriems ranką paspaudė prezidentė D. Grybauskaitė ir prezidentas V. Adamkus. Būtumėt matę veidus kažkokių vienuolių baltais drabužiais (iš išvaizdos – kaip indės).. Atrodė tarsi jos prieš save matytų ne žmogų (kad ir prezidentę), mažų mažiausiai pusdievį…

Rūmų perdavimo ceremonijos laukiau prie Prezidentūros, bet galiausiai nutariau užsukti į namus ir pažiūrėti per TV – per daug žmonių, kad ką matyčiau (neminint ant prezidentūros stogo šliaužiojančius snaiperius – įdomu, ar per pastaruosius kelerius metus nors vienam aukščiausiam šalies pareigūnui yra kilusi rimta grėsmė…).

Iki visiškai geros inauguracijos pabaigos trūko tik saulėto oro sekmadienį vakarą. Na, bet nepaisant ir lietaus, žmonių buvo tikrai nemažai. Ir prezidentė, su Kubiliais beigi Valinskais kantriai išbuvo dvi valandas trukusiame renginyje.

Be to, kad M. Mikutavičius 3 mln.  dainavo pagal fonogramą, visa kita paliko neblogą įspūdį. “Antis” galgi geriausią. Na dar Šeduikytė. Nesu baisus jos mylėtojas, bet gyvas jos dainavimas paperka (nežinau, kiek jame nuoširdumo). Na, ir InCulto, ir Skampai. Gerai, kad koncerte nebuvo “šešiasdešimtdevintųyvųsumijomircicingalviais”.

Žodžiu, prisidedu prie padėkų V. Adamkui ir prie sveikinimų beigi sėkmės palinkėjimų D. Grybauskaitei.