Radau vieną neblogą įrašą (ir dar vieną įrašą apie tą įrašą), kuriame dvidešimties metų darbo žiniasklaidoje patirtį turinti žurnalistė dalinasi mitimis apie tai, kuo skiriasi žurnalistas ir blogeris. Arba tiksliau, kokios yra gero blogo savybės. Arba dar tiksliau, kokios žurnalistikos taisyklėms turėtų būti laužomos gerame bloge (truputį verčiau, tai atsiprašau už stilių). Taigi:
1. Anoniminiai arba išgalvoti veikėjai. Normaliame straipsnyje paprastai vengiama anonimiškumo. Bloge galima cituoti ir visokius pseudonimus. Tiesa, reikėtų būti atsargiems su veikėjais, kurie, pavyzdžiui, be pagrindo ką nors rimtai kaltina arba ant ko nors “važiuoja”.
2. Ne visos istorijos atskleidimas. Žurnalistai mokomi ką nors skelbti viešai tik sužinojus kaip įmanoma daugiau informacijos apie kokį faktą ar įvykį. Blogas yra geras tuo, kad jame galima nuolat ir greitai atnaujinti bei papildyti istoriją.
3. Nuomonės. Viena iš svarbiausių žurnalistikos taisyklių – išklausyti (ir medžiagoje atspindėti) abi puses, net jeigu ir manai, kad abi pusės neteisios. Tuo tarpu bloge gali remtis tais šaltiniais arba nuomonėmis, kuriais pasitiki. Skaitytojams patinka žinoti, kokios nuomonės laikosi arba ką subjektyviai išgyvena pats žurnalistas.
4. Nuorodos į pranešimus vietoje pranešimų perašymo. Veikiausiai daugelis žurnalistų savo reportažuose yra naudojęsi pranešimais spaudai. Bloge gerai tai, kad tiesiog gali įdėti nuorodą į pranešimą jo neperspausdinęs. Parašęs pranešimo esmę arba tiesiog davęs nuorodą į jį, gali sutaupyti laiko ir išlikti gaivesnis.
5. Nuoroda į temos priešistorę vietoje priešistorės kartojimu. Taip, ir aš prisimenu, kai reikėdavo “pratęsti” kokią nors temą, priešistorės aprašymas užimdavo pakankamai nemažai vietos. Bloge galima tiesiog pateikti nuorodą į pačią priešistorę – kam įdomu, tas paskaitys, kam ne – eis tiesiai prie reikalo.
6. Nuoroda į priešo (konkurento) medžiagą. Taip, ir laikraščiuose ir televizijoje gajus principas, kad tik pačiu blogiausiu atveju gali skelbti konkurento medžiagą, net jeigu ji išsamesnė ir geresnė nei tavo paties. Bloge tokio principo nebelieka – gali įdėti vaizdo klipą arba tekstą iš kurios nori televizijos arba laikraščio. Blogo skaitytojams patiks, kad savo ego rūpiniesi ne labiau nei blogo kokybe.
7. Kalbėtojo strategijos pasirinkimas. Reportažiniame stiliuje paprastai kalbama trečiuoju asmeniu – tarsi anonimiškai atpasakojama, kas kaip prie ko. Bloge gali kalbėti iš kokios tik nori pozicijos. Kad ir pirmu asmeniu.
8. Asmeniškumas. Darydamas bogą, suburi tam tikrą bendruomenę, kuri nori šį tą žinoti apie tave.
9. Atsakyk savo kritikams arba rėmėjams. Iš asmeninės patirties: labai nervindavo, kai kas nors varydavo ant tavo straipsnio, o tu negalėdavai nieko atsakyti. Blogosferoje viskas kitaip – tu ne tik gali, bet ir turėtum atsakyti tiems, kurie kritikuoja ir tiems, kurie pritaria. Bloginimas – tai pokalbis su skaitytojais.
10. Klaidų taisymas. Įprastinėje žiniasklaidoje niekas nemėgsta spausdinti arba rodyti atitaisymų. Dėl to jų tiek mažai. Blogai gerai tuo (jeigu esi sąžiningas blogeris), kad leidžia ištaisyti visas klaidas.
Manau, kad čia yra labai nemažai tiesos.
Tags: blogas, blogeriai, blogo taisyklės, Žiniasklaida, žurnalistai
#1 written by Liutauras Balandis 16th, 2009 at 07:15
Lengvai klystate. Tai ta pati viešoji erdvė ir joje visi skelbimai turi atitikti tam tikras normas: etikos, kalbos, padorumo, objektyvumo ir t.t. BlOgas neturi būti blOOOgas… O gal manote, kad tai tas pat, kai kokio Delfio komentarai?
#2 written by oij oij oij Balandis 16th, 2009 at 10:44
@Liutauras
Na, tokiu atveju klysta ta zurnaliste, kurios isdelioti desimt punktu cia perpasakojami. Kita vertus, kas nustato etikos, kalbos, padorumo, objektyvumo normu turini? Gal Liutauras turi i tai monopoli?
#3 written by Liutauras Balandis 16th, 2009 at 12:07
Oij oij oij atsakau: tos normos yra visuotinai pripažintos, ir nereikia čia vaizduoti, kad jų nežinote. Jos ateina su tėvais, aplinka, mokslais ir Tamstos poreikiu vertinti tas vertybes. O jeigu nenori – volnomu volia…Bet tada nesiskųsk, kai tave prikerpa kas nors…Nu, Martyno blogas dar neišeina iš normų ribų, bet kartais balansuoja ant “geltonos” ribos.
#4 written by oij oij oij Balandis 16th, 2009 at 14:57
@Liutauras
Nu kai kalba eina apskritai apie vertybes, tai matyt, kiekvienas gali kažką pasakyt, ale kai konkretus atvejis – volnamu volia. Duodu ranką nukirsti – mano tėvų, mano aplinkos ar mokslų diegtos vertybės manyje yra kai kada radikaliai priešingos nei tamstos. Ir nereikia būti naiviam, kad tai suprastum
#5 written by admin Balandis 17th, 2009 at 11:28
Berniukai, nesipykit, geriau suseskit ir prie alaus viska issiaiskinkit :)