Pataikauti vagims ir piratams – ateities būtinybė
Štai tokia mintis liko paklausius Džiugo minėtą radijo laidą “Muzikinis pastišas”, kurią vedė Laima Slepkovaitė, o be Džiugo dar diskutavo LMTA dėstytojas Mindaugas Urbaitis.
Laidoje nuolat skambėjo mintis, kad vartotojai ir patys muzikantai/atlikėjai yra baisiai skriaudžiami muzikos ir filmų leidėjų. Tik keista, kad nebuvo pakalbinti patys leidėjai. Lyg objektyvioje žurnalistikoje turėtų būti abi pusės išklausomos, ar ne?
Džiugo pasiūlytas būdas, kaip pardavinėti muziką (ale itunes), Lietuvoje jau daugiau ar mažiau veikia: http://www.muzikosbomba.lt/mp3.html . Tik ar nuo to mažėja piratavimas? Abejoju.
Ir kažin ar sumažės, jeigu toliau laikysimės principo, kad vartotojas besąlygiškai visada yra teisus net ir pirataudamas (nes jam neva nesudaroma galimybė įsigyti legaliai).
Laidoje daugiausia kalbėta apie sąmoningesnius vartotojus, tačiau jų yra mažuma. Tačiau retas atlikėjas išgyveną iš tų nuolatinių fanų, kurie ne tik piratauja muziką, bet ją nupiratavę dar parsisiunčia originalų CD, nueina į koncertą, nusiperka marškinėlius ir gaudo autografą.
Lygiai taip pat ir su knygų skaitymu Londono knygyne. Jeigu bus/būtų tik tokie skaitytojai – nei knygynai, nei leidėjai, nei rašytojai neišgyventų.
Na, bet tiek to, tegul į leidybą (filmų, muzikos, knygų, etc.) investuoja Youtube, Apple, Microsoft, etc. Tegul pažiūri, kiek kainuoja pagaminti turinį, iš kurio būtų galima išgyventi.
Ir gaila, kad tiek daug suvedama į vartojimo įgeidžių tenkinimą…
Priminkit kas ten toks sakė, kad turinio kūrėjas yra karalius?…
Tik ar be vartotojo (palčiųjų masių) noro tą turinį turėti jis turi vertę (finansinę)? Kitaip tariant, net ir didis, tačiau nevartojamas masiškai autorius/kūrėjas pasmerktas nugrimzti nežinion su visa iš to išplaukiančia finansine turinio vertės išraiška. Taip kad, ne turinio kūrėjas, o vartotojas yra dievas.
Apie Bombos MP3 parduotuvę pirmą kartą girdžiu. Ir niekur nerandu duomenų apie jos pardavimus, kurie leistų daryti išvadą apie jos įtaką piratavimui.
Tad jei apie tokią parduotuvę žinotų didžioji dalis Lietuvos “turinio piratų”, jei į vartotojų švietimą būtų investuojama bent pusė tiek, kiek sukišama į “antipiratinį” lobizmą ir teisinį persekiojimą, manau, kad Lietuvoje turėtume mažesnį piratavimo lygį.
P.S. Istorijoje prievarta dar nepasisekė niekam įskiepyti meilės nei kažkokiai šaliai, nei santvarkai, nei tikėjimui. Manau, kad meilė turinio leidybos kompanijoms, ilgus dešimtmečius sėdėjusioms “ant aukso veršio” irgi negali būti prievartinė.
Nežinau, kas sakė, kad turinys yra karalius ir kas pridėjo technologija – karalienė.
Taip, jeigu nebus vartojami, kūriniai neturės vertės.
Bet dar daugiau vertės neturės kompiuteriai, iphonai, ipodai, visi grotuvai, leistuvai ir telefonai, jeigu jiems nebus turinio.
Nemanau, kad didžioji dalis lietuvių yra tiek sąmoningi, kad nepiratautų, kai yra galimybė (kad ir bomboj) nusipirkti.
PS nesupratau – mano galva, niekas nieko neverčia, tik yra vartotojų, kuriems sunku suprasti, kad jų neteisėtai gaunamos naudos kažkam tenka patirti žalą.
Tikiuosi nesulauksiu tos dienos, kai vagys taps teisesni už apvogtuosius (ko istorijoje dar irgi nebuvo)
Jei toj pačioj Muzikos Bomboj tie MP3 būtų naujesni nei kelių metų, tai gal perkančių atsirastų. O be to – ten tik lietuviški kūriniai pardavinėjami. Ir dar – kažkodėl prie dalies MP3 parašyta, kad prekės nėra. Išpardavė failus?
O toj laidoj būtent ir buvo norėta pakalbint autorius, nes ką leidėjai ir autorių gynėjai kalba, jai visur skelbiama. Pačių autorių kažkodėl nelabai kas viešai klausia. Be to – M. Urbaitis buvo kviestas ne tik kaip autorius, bet ir kaip LATGA atstovas.
Dar prisimenant leidėjus – kol jie visus nors ką parsisiuntusius (kad ir laisvai platinamą kūrybą) vadins vagimis, vagys neišnyks. Ne jei jau nori kelt teismus Creative Commons bei EFF, tai jau per daug…
Martynai, laidos tikslas nebuvo smagiosios riaušės tarp pro- ir contra-. Kviesti leidėjus reikštų pasmerkti ramų pokalbį tapti įnirtingu ginču. Aš nenorėjau ginčo, norėjau, kad šie du asmenys išsikalbėtų šia skausminga ir vis nesurandančia išrišimo tema. Leidėjų ir autorių teisių gynimo organizacijų poziciją žinome puikiai, ir ją numano kiekvienas klausytojas. Laidoje norėjau parodyti akivaizdžiau antrąją medalio pusę, pabrėžti kitą problemą – lazdos perlenkimą kovojant prieš nebe piktybiškus piratus, o paprastus žmones, kurie paprasčiausiai naudojasi technologijų privalumais be jokių piktų kėslų.
Be to, Mindaugas Urbaitis yra Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos (LATGA) atstovas, bet ir jis išsakė gana liberalų ir toliaregišką požiūrį: jis, jeigu prisimenate, įvardijo esamą konfliktą kaip pereinamo laikotarpio nepatogumus, kurie išnyks atradus tinkamą ir visu tenkinantį kompensacijos mechanizmą.
Manau, puikiai suvokiame, kad esama situacija nėra gera. Nei Džiugas, nei Urbaitis, nei aš pati nemanome, kad situacija yra iš esmės gera, ir jokių problemų nekelianti. Problemų yra, tačiau jų nederėtų spręsti represijų būdais ir vadinti visus ir kiekvieną nusikaltėliais.
O dėl leidėjų jungo – aš galiu paprasčiausiai prisipažinti, kad britų kontrabosininkas Dave Holland, kuris gyvena JAV, įsteigė savo leiblą – tam, kad turėtų savo muziką pats, kad jam nereikėtų derėtis dėl pakartotinio leidimo, kad galėtų ją perduoti, parduoti, kaip jam norisi ir jaustis savo muzikos savininku. Billy Cobham – garsus panamietis-amerikietis, man labai pasipiktinęs aiškino, kad didžiosios kompanijos įsivaizduoja, kad gali būti muzikantų savininkės, bet jis gali tiesiog pats išleisti už savo pinigus CD, važiuoti į koncertus, pardavinėti savo CD koncertuose, ir parduoti tokį kiekį, kokio jam negali garantuoti jokia plačiausią distribuciją teikianti kompanija.
Leidėjai praranda savo galias. Jiems tai yra blogai, bet ar tai yra apskritai blogai? Kodėl reikėtų įsikibus laikytis tų senųjų modelių? Labai sėkmingai kokybišką produkciją gamina nedidukės kompanijos. CD leidyba nėrabtoks brangus dalykas, kurio nepajėgtų padaryti muzikantai patys, savo lėšomis. Taigi jie nuolat leidžia CD savo lėšomis – ar Lietuvoje matėt kokį nors džiazmeną, kuris pasirašytų kontraktą ir neinvestuotų savo pinigų į įrašą?
Gamybos ir prekybos modeliai keičiasi. Dabar esama tam tikro chaoso, šou-verslas nebetenka pelningumo, bet… ponai, ar jis nebuvo tapęs per daug pelningas? Ar logiška mokėti vienam asmeniui už vieną koncertą šimtus tūkstančių, imti 100 lt už vieną CD? Gerbiamieji, renginių ir įrašų savikaina ženkliai mažesnė…
@Laima
Laima, aš esu visomis kojomis ir rankomis už tai, kad muzikos įrašai ir koncertai būtų kuo pigesni ir priimtinesni vartotojui. Esu už tai, kad muzikantai patys leistų savo albumus ir iš jų gyventų apsieidami be leidėjų.
Bet ar nemanote, kad jeigu jau kūrėjas ir leidėjas laisva valia sudarė vienokią ar kitokią sutartį, jeigu leidėjas įdėjo daugiau ar mažiau pinigų į kokį nors kūrinį, tai yra visiškai teisėtas jo lūkestis susigrąžinti investuotus pinigus?
Jeigu taip lengva uždirbti iš muzikavimo ar kitos veiklos, tarkime, be leidėjų, tai kodėl iki šiol daugelis atlikėjų su jais dirba?
O dėl pelningumo – ar nėra per daug pelinga automobilių pramonė, bankininkystė, tų pačių kompiuterių, MP3 grotuvų ir kitų įrenginių gamyba? Manau, ne ką mažiau pelningesnė (iš tikrųjų daug pelningesnė) negu leidyba. Dai kodėl nevagiam mašinų, ipod grotuvų, neplėšiam bankų ir pan.?
Niekas piratų nevadintų vagimis, jeigu jie dalintųsi savo kūriniais arba tais kūriniais, kuriuos jiems nemokamai naudotis duoda jų kūrėjai. Bet jeigu nelegaliai siuntiesi kūrinį, į kurį kažkas (nesvarbu, pats muzikantas, rašytojas ar jų leidėjai) įdėjo pinigus – tai yra vagystė. Ir jokio pateisinimo jai nėra.
Gaila, kad esate žurnalistė ir šito nesuprantate.
Laidoje akivaizdžiai pataikaujate piratams, kurie, jūsų nuomone, tik nekaltai naudojasi “technologijų progresu”. Taip pat subjektyviai esate įsitikinusi, kad visus vargšus muzikantus apgaudinėja leidėjai niekadėjai.
Manau, tai yra neprofesionalu.
Aš į savo darbą žvelgiu kritiškai, bet vis dėlto laikau priekaištą nepagrįstu. Mano tikslas a priori nebuvo apžvelgti problemą iš visų jos pusių, ir neturėjau tikslo svarstyti, ar piratavimas yra nusikaltimas, ar nėra. Tai, ką vadiname piratavimu, nėra nusikaltimas.
Pavogti – reiškia pasiimti, atimti iš kito, o parisiųsti – reiškia nieko neatimti iš nieko, o viso labo pasidaryti identišką kopiją.
Įsivaizduokite, jeigu aukščiausios kokybės apelsinmedžiai augtų tiesiog gatvėse, daugintųsi, klestėtų, žydėtų ir dosniai nokintų apelsinus? Citrusinių vaisių importuotojai patirtų milžiniškus nuostolius, bet ar tikrai tikslinga būtų vadinti vagimis tuos, kurie tuos aplesinus skintų užuot nusipirkę parduotuvėje? Ar tikslinga gaudyti ir bausti žmones, sodinančius apelsinmedžius gatvėje ir leidžiančius skinti vaisius kitiems?
Štai mes ir atsidūrėme paradoksalioje situacijoje, kai apelsinų – nors kojomis mindyk, ir nebėra iš ko atlyginti sodininkui, be kurio šita apelsinų puota greitai pasibaigs, nes nebus kam rūpintis rūšies tobulumu. Ir ką tokioje situacijoje daryti? Iškirsti beprotiškai besidauginančius apelsinus, bausti visus ir kiekvieną, kas skina juos ir mėto jų sėklas? O kaip įrodyti, kad tas, kuris kerta tuos apelsinus nemokamai, būtų pirkęs tiek pat, jeigu negautų nemokamai? Tad gal vertėtų pasistengti išgauti naudos iš staiga užplūdusių resursų?
Beje, aš nesu žurnalistė, aš muzikologė pagal išsilavinimą ;) Ir esu įsitikinusi, kad senieji modeliai atgyvenę: jau ir radijuje stengiamasi viską skaitmenizuoti, po 10 metų CD bus tokia pat archainė ir retai naudojama laikmena, kaip magnetinės juostos, kurios, beje, irgi pamažu skaitmenizuojamos.
Piratavimo nereikia stabdyti, reikia įžvalgiau analizuoti pokyčius ir, stebint vartotoją, bandyti prisitaikyti prie jo naujų poreikių.
@Laima
Laima, esate naivi (ir dėl to nekritiška) iki negalėjimo (atleiskite už nuomonę). Arba tiesiog tokia apsimetate.
Iš kur atsiranda daiktas, kurio kopiją jūs parsisiunčiat? Jis, kaip ir apelsinai, atsiranda savaime? Tik pyst ir viskas?
Siūlau jums neimti atlyginimo už savo darbą radijuje – juk visi nemokamai laisvai gali parsisiųsti/paklausyti jūsų laidas – apelsinus. Jie juk savaime auga, pačios geriausios rūšies ir pan.
Jūsų logika pribloškianti. Dėl to, kad po 10 metų nebus cd, radijui nereiks iš kažkur gauti pinigų laidoms daryti?
Visi turi poreikių, bet ar dėl to jie turėtų būti tenkinami nemokamai?
Mano atlyginimas – fiksuotas, ir nepriklauso nuo to, kiek mano kuriamo produkto išklauso vartotojas.
Ar aš sakiau, kad tas apelsinų klestėjimas įvyksta be sodininko? Neprižiūrimi augalai išsigimsta, tačiau, jeigu vaismedžiai dygsta iš visur nekontroliuojamai – nebėra aišku, kas ir kaip turi surinkti pinigus, nebėra tarpininko – pardavėjo. Reiškia, kokioje situacijoje reikėtų sukurti tarpininką, kažkokį apelsinų mokestį ar pan.
Man atrodo, būtina sukurti normalius kompensacinius mechanizmus – gal kažkokį mokestį kartu su mokesčiu už internetą mokėti, gal steigti tikrai geras interneto parduotuves su geru ir dideliu asortimentu.
Dabar, faktiškai, žmogus, kurio poreikiai viršija Muzikos bombos asortimentą, neturi galimybių legaliai gauti to, ko jis nori, arba tai kainuoja neproporcingai didelius pinigus.
Bet kam jums apskritai atlyginimas? Duokite žmonėms savo darbą ir laiką nemokamai, tegul džiaugiasi.
Per toli nueinate su apelsinine metafora. Nelegalios kūrinių kopijos pačios “nedygsta” kaip augalai.
Piratavimo stabdymas ir turėtų būti ta kontrolė (noras aš pats niekaip nesusijęs nei su piratavimu nei su nepiratavimu, nei su apelsinais).
Taip, būtina sukurti mechanizmą. Bet tuo pat metu, kol dar mechanizmo nėra teisinti vagis piratus – yra, mano supratimu, žema.
Jeigu aš turiu poreikį važinėtis prabangia mašina arba klausytis kokio niujorko orkestro, bet neturiu tam pinigų, tada galiu daryt ką noriu?
@admin
Bet Jūs, neturėdamas galimybės važinėtis brangiu automobiliu, turite alternatyvą – perkatės naudotą vis dar važiuojantį automobilį. Ir Niujorko orkestro [beje, kurio? Niujorke begalė orkestrų] galite pasiklausyti nebūtinai koncerte.
O kokią alternatyvą Jūs siūlote žmogui, kuris tiesiog myli meną?
Kodėl nevadinate knygų vagimi žmogaus, kuris vaikšto į biblioteką? Bibliotekos mokestis yra mizernas, šios įstaigos išlaikomos mokesčių mokėtojų, ir autoriams teneša mizerną pelną – lygiai tiek, kiek nuperka knygų.
Kodėl pasiklausydami radijo nesate vagis?
Verslas yra toks dalykas: kartais pelningas, kartais nebe. Kai buvo išrastas fonografas, pianinų gamintojai irgi patyrė šoką… Arba natų gamintojai… Nu ir ką, ir užleido magnatų pozicijas. Taigi, dabar teks įrašų industrijos magnatams užleisti pozicijas informacinių technologijų gigantams. Nesijaudinkite, jų burbulas irgi kada nors sprogs…
Kaip manote, kaip žmonija reaguotų, jeigu galima būtų dauginti duoną?.. Spėju, sukiltų, mat visiems parūptų ne galimybė nugalėti bado problemą visame pasaulyje, o kepėjų pajamos…
Negalima atmesti leidėjo svarbos. Dažniausiai jaunas atlikėjas neturi sukaupęs daug lėšų samdyti vadybininką ir už savo pinigus leisti albumus ir organizuoti koncertus. Todėl savaime suprantama, kad leidėjas investavęs į atlikėją nori grąžos ir ko geresnės :)
Bet kodėl nevokti iš leidėjų jei jie tiesiog tyčiojasi iš savo klientų vartotojų? Va atidarė muzikos bomba internetinę parduotuvę ir parduoda MP3 256 Kbps kokybės Skylės dainą (kaip ir daugelį kitų) tik už 9.99 Lt, o jei dar nori užsimokėti telefonu išeis net 17 litų. Kai tuo tarpu kitur kainuoja tik vieną eurą ar net 0.99$. O pasirinkimas tai iš koto verčiantis, tokios produktyvios grupės mp3 dainų galima pasirinkti iš sąrašo, kuris susideda tik iš dviejų įrašų. Žinoma nevoksiu, nes kažkaip nesmagu klausyti vogtų dainų, nes mat sąžinė yra pabudus, bet ne nuo tokių straipsnių kaip tavo ar Liutauro (http://www.ulevičius.lt/2009/11/17/byla-„106“-palikus-teise-nuosaly/), o tokių kaip Džiugo ar tos minėtos radijo laidos. Bet ir nepirksiu, apsieisiu… O gal ir nusipirksiu albumą koncerto metu…