Martynas Žilionis

Kad jau prakalbome apie egzaminus… Anąkart su mokytoja kalbėjome apie tai, kaip per pastaruosius 10-15 metų pasikeitė vaikų mokymosi įpročiai, kaip šiuolaikinis mokymosi procesas, paremtas internetu ir visokiomis kitomis technologinėmis gėrybėmis pralenkė daugelį senuose metoduose užsikonservavusių mokytojų.

Be kita ko kalbėjome ir apie multitasking’ą. Hm.. ir nebeprisimenu, kokį gražų (man pačiam) lietuvišką naujadarą mano proto architektūra man buvo mestelėjusi… Daugiaveikliškumas? Daugužduotiškumas? Daugiadarbiškumas? Rrrrr. Neprisimenu, bet mintį pagavot, ar ne?

Šiandien teko ilgėliau pasėdėti bibliotekoje ir, suprantama, žvilgtelėti į studentus, bekremtančius mokslus prasidėsiančiai sesijai. Ką gi, absoliuti jų dauguma multitaskina: ausinukais džeržgiant muzikai varto knygą, kas pusę minutės minko telefoną, čia pat užmeta akį į kompiuterį, internete ieško nežinomo žodžio, paskaito delfi naujienas, pasitikrina elektroninį paštą, na ir dar veidaknygę (bent jau 3 studentai aplink mane tai darė).

Ašen išties abejoju tokio mokymosi produktyvumo. Ar tikrai įmanoma įsiminti vingrius kokios teorijos ar bylos argumentus dirsčiojant į veidaknygėje besiliejančius draugo ar draugės papokštavimus? Man taip nepavyktų. Daugių daugiausia galiu ką ne itin svarbaus skaityti užmesdamas akį į pritildytą TV dėžutę.

Antra vertus, aš toks ne vienas. Jeigu tikėsime tyrimais (pvz., apie kuriuos rašo BBC ), dėmesio atitraukimas nuo darbo (šiuo atveju mokymosi) intelekto koeficientą mažina 10 balų – dvigubai tiek, kiek žolytės rūkymas (tik nereikia daryti išvados, jog šis dalykas mažiau kenksmingas nei multitaskinimas).

Ir jeigu kalbame apie naujas mokymosi tendencijas, tai tebesitęsia diskusijos dėl skaityklių naudojimo švietimo procese. Išdalinus studentams Amazon Kindle (versiją su didesniu ekranu), nesulaukta baisiai gerų rezultatų: 80 proc. studentų sako nepatartų naudotis įrenginiais mokymuisi, bet, kita vertus, 90 proc. juos rekomenduotų pramogai (maloniam pasiskaitymui). Taigi mokantis vadovėliai yra naudojami, o ne skaitomi.

Ir veikiausiai girdėjote: Lietuvoje taip planuojama paeksperimentuoti su skaityklėmis. Tiesa, ne universitetuose, bet mokyklose (nors kai kurie universitetai, girdėjau, irgi domisi). Iniciatyva šiaip sveikintina, bet… Šis projektas man panašesnis į pasipelnymo (jeigu ne pinigų plovimo) projektą, o ne norą prisidėti prie švietimo plėtros. Skeptiškas esu dėl to, kas ir svarbiausia kaip įgyvendina projektą (girdėjote apie kokius konkursus, apie numatytą sumą pinigų, pasirinktus įrenginius, projekto vykdytojų pasirinkimo priežastis?).

Žodžiu, jau ne į temą :) Geriau siūlau paskaityti apie laimę ir jos priežastis :)

Artėjant abitūros egzaminams, Mediana.lt svarsto, kokią įtaką jauno žmogaus “proto architektūrai” turi vieta, kurioje jis ruošiasi studijuoti. Cituoju:

Jūsų manymu, ar smarkiai nusikreipia gyvenimas patekus, pvz. į Pedagoginį universitetą, o ne į Vilniaus universitetą? O net jei į Vilniaus – į fakultetą studijuoti sovietiniuose monstruose Saulėtekyje arba į UNESCO paveldą įtrauktame komplekse prie Prezidentūros? Nežinau kaip išmatuoti, bet galėčiau kirsti lažybų, kad tai turi esminės įtakos proto architektūrai.

Sakyčiau, mažų mažiausiai keistas svarstymas. Tas pats lyg klausti: ar labai “nusikreipia” tavo gyvenimas, jeigu baigi ne kokį Vilniaus licėjų, KTU gimnaziją, o gimnaziją ar vidurinę kur nors Prienuose ar Utenoje (čia iš asmeninės ir draugų patirties). Ar labai nusikreipė dėl to, kad gimei ne valdininkų, ne mokslininkų, o, pavyzdžiui, paprastų darbininkų šeimoje? O ar nukrypimui turi įtakos, kada gimei – prieš ar po Černobilio katastrofos?

Ir apskritai, ką reiškia “nusikreipia”? Kas žino, koks yra “tiesus”, “nenusikreipęs” gyvenimas? Ar įmanoma tai išmatuoti? Kuo? Ir kas per proto architektūra? :)

Asmeniškai aš pažįstu ne vieną ir ne du, kurie baigė studijas tiek Pedagoginiame universitete, tiek Vilniaus universitete Saulėtekyje, tiek Unesco saugomame senamiestyje. Ir vargiai galėčiau išvesti kokį nors bent menkiausią dėsningumą dėl galimo “nusikreipimo”.

Na, bet kiekvienas vertiname pagal nuosavą “nusikreipimo” laipsnį. Jeigu esi “nusikreipęs”, tai gali ir iškreiptai matyti :) (o aš labai didelė tikimybė ir esu, nes baigiau VPU)  Tik tie, kurie “nenusiukreipę” gali objektyviai įvertinti, kas, kiek ir į kurią pusę “nusikreipę” :)

Nei geriausia, gražiausia, “dvasingiausia” vieta, nei joje dirbantys profesoriai “nepadarys” iš žmogaus nieko gero, jeigu jis pats bent kiek nesistengs.

O ir valstybiniai egzaminai nėra gyvenimo lėmėjai. Jie tik parodo, kiek kokių gebėjimų ir žinių sugebėjai sukaupti per mokykloje praleistus metus. Susikaupimas egzaminams ir panikos nebuvimas – tai taip pat svarbūs gebėjimai. Dėl to ir abiturientams ir savo studentams prieš egzaminą siūlau nepanikuoti, susikaupti ir parodyti, ką gali.

Kolegos filosofai paskelbė:

Santaros-Šviesos suvažiavimas
2010 metų birželio 25-27 dienomis
Molėtų rajone, Alantoje, Naujasodyje, Technikumo gatvėje 2
 
Penktadienis, birželio 25 diena
Nepriklausomybės dvidešimtmetis: suvestinė
11 val.
Prezidento Valdo ADAMKAUS sveikinimas
Antanas KULAKAUSKAS Ar lietuviai tapo politine bendruomene?
Gintautas MAŽEIKIS Lietuvos politinės sąmonės evoliucija ir naujas tautos būvis
Moderuoja Darius KUOLYS
15 val.
Saulius ŽUKAS Cirkas ir lietuviška politika
Agnė NARUŠYTĖ Kas buvo Atviros Lietuvos fondas?
Irena VEISAITĖ Atviros Lietuvos fondas: sėkmės istorija?
Moderuoja Arūnas SVERDIOLAS
19.30 val.
Rašytojo Antano Šileikos kūrybos vakaras
Veda Leonidas DONSKIS
21 val. Džiazas. Projektas “3Fingers”. Stilius: manouche jazz. Atlieka Christian Frattima (smuikas), Arnas Mikalkėnas (akordeonas), Motiejus Bazaras (klavišiniai), Mykolas Bazaras (kontrabosas)
 
Šeštadienis, birželio 26 diena
Didžioji Vytauto Kavolio iliuzija
10 val.
Arūnas SVERDIOLAS Vytauto Kavolio sociologijos filosofinis branduolys
Leonidas DONSKIS Lietuviškojo liberalizmo likimai: Vytauto Kavolio idėjos dabarties kontekste
Moderuoja Saulius ŽUKAS

14.30 val.
Darius KUOLYS Išblukusios sąmoningumo trajektorijos: pirmosios lietuvių respublikos patirtys
Mikalojus VILUTIS Apie kūrybą ir meną. Abejotinos tiesos
Aldona VILUTYTĖ skaito Mikalojaus Vilučio “Tortą”
Rimantas VINGRAS Theodoras W. Adorno ir muzika
Moderuoja Dainora POCIŪTĖ
20 val. Domanto Razausko muzika
23 val. Henriko Gulbino naktis

Sekmadienis, birželio 27 diena
Vakarai po „saulėlydžio“
10 val.
Algis MICKŪNAS Ateitis: klajoklinė civilizacija
Reinas RAUDAS Europos rytdiena: racionalumo įkaitai
Moderuoja Gintautas MAŽEIKIS
14.30 val.
Egidijus ALEKSANDRAVIČIUS Lietuvių vaizduotė ir ateities tikrovė
Tomas VENCLOVA Ką daryti Lietuvai?
17 val. Suvažiavimo uždarymas

Man patinka beveik visi interviu su visokiais filosofais. Jie pusluoja kur kas daugiau tikrumo nei straipsniai, disertacijos ir monografijos.

Citata iš “Šiaurės Atėnuose” spausdnamo interviu su A. Šliogeriu:

Mėgstu dažnai sakyti tokį paprastą dalyką: jei vienas ką nors pagalvoji, tai gali būti ir nesąmonė arba kliedesiai, o jeigu du nekvaili žmonės pagalvoja tą patį, tai gali būti ir tiesa.

Visai patiko kolegos tinklaraštininko Gyvenimo stebėtojo pasiūlyti naujadarai tokiam reiškiniui, kaip žiniasklaida apibūdinti:

Purvamaiša
Žiniaperša
Bėdsklaida
Klaiksklaida
Bestabdraša
Klaikiaklieda
Vargiaraša
Tamsianeša
Begalvklieda
Protnėra
Rimvydo Valatkos vardo durnynas
Durniaperša

Nuo savęs dar galėčiau pridurti: mėšladrėba, bėdarėka, graudaroda, pinigatidirba.

Bet, aišku, yra ir normalių žurnalistų, normalių tinklaraštininkų.