Archyvas

2009.11 archyvas

Apie interesų deklaravimą

2009.11.30 admin Komentarų: 0

Draugai grįždami iš kokio užsienio man vis parveža laikraščių beigi žurnalų. Aš pats irgi parsivežu. Ir jau ne pirmą karąt atkreipiu dėmesį į tai, kad, skirtingai nei lietuviški leidiniai, užsienietiški dažniausiai atskleidžia savo interesus.

“Financial Times” savaitgalinio numerio žurnalinis priedas rašo apie el. knygų skaityklių rinką: “Amazon’s Kindle is now on sale outside North America for the first time, and the flood of rivals is heading for the market from retailers such as Barns&Noble, computer makers such as Asus and new companies including Plastic Logic (with wich the FT has a content partnership)”.

Panašūs patikslinimai dažnai pasirodo užsienio žiniasklaidoje. Prisimenu ir “Reuters” esu ne kartą matęs ir “Economist”, ir kt. Kai tik rašo kokia tema, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai liečia leidinį ar jo savininkus – visada atskleidžia info, kad net ir nežinantis skaitytojas žinotų, kad čia nėr ko slėpt.

“Lietuvos rytas” kada rašydamas apie kokį “Snorą” pasako sąsajas? “Lietuvos žinios” ar “Baltijos TV”, ar LNK kai daro kokias info apie prekybą rūbais, alkoholiu, trąšomis, etc., pasako apie savo sąsajas?

Žodžiu, skirtingai nei užsienyje, mūsų žiniasklaida ne visada atskleidžia savo interesus (dažniausiai neatskleidžia). va paskutinys pavyzdys, kurį nagrinėjo uagadugu.

Kategorijos: Apie žiniasklaidą Žymos:

Dar Seimo perliukų

2009.11.27 admin Komentarų: 1

“Sodros” biudžeto svarstymo scenogramos:

R. J. Dagys apie skaičius – pavadinimus: “Jūs visus tuos pavadinimus, aš skaitydamas nepakartojau, bet jūs visus tuos skaičius matote”

A. Butkevičius apie pasėtą įtampą: “jeigu neįmanoma subalansuoti „Sodros“ biudžeto pajamų ir išlaidų, noriu pabrėžti, tada bazinę pensiją būtų taip pat galima laikinai perkelti į valstybės biudžeto struktūrą. Dėl to būtų galima panaikinti vadinamąją psichologinę įtampą, kuri yra pasėta tarp žmonių, kurie gauna pensijas, kurie yra su negalia ir gauna pensijas, ir visų kitų, kurie gauna socialines išmokas”

J. Veselka apie šuns uodegos kilojimą: “Gerbiamieji kolegos, pir­miausia noriu pagirti gerbiamąjį A. Kubilių, kad jis mane praeitą kartą pagyrė”

P. Gražulis negali nečiulbėti: “Jūs pakentėkit nors minutę, pusę valandos man trukdėt kalbėti, duokit penkias minutes. Dvi minutes!”

A. Ažubalis apie kvapą: “mes, Permainų koalicija, bandome išlaikyti valstybės vairą ant vandens, nors radome tą laivą, jo triumus smirdančiu neūkiškumo ir korupcijos van­deniu užlietus. Šiandien tą susikaupusį smirdalą bandome išpumpuoti, o kai tas vyksta, tai kvapas Lietuvoje nėra labai geras”

 

R. Baškienė apie sisteminį mąstymą: “Jeigu turime dvi švarko kišenes, o viena prakiurusi, tai iš tikrųjų mūsų rūbas atrodys suplyšęs, vadinasi, turime galvoti sistemiškai”

B. Vėsaitė rašo pažymį virtuvinių pensininkų sveikatai: “Pusę metų pensininkai savo virtuvėse girdėjo premjero, dabartinės Seimo Pirmininkės kalbas, kad jie yra našta valstybei. Jeigu aš vertinčiau dešimčia balų jų psichinę sveikatą, tai per tą pusmetį ji sumažėjo trimis punktais. Trimis punktais!”

K. Daukšys daro, kaip liepiamas: “Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Dar būčiau pagalvojęs, kaip kalbėti, bet kadangi liepėte prieš, tai sakysiu prieš”

I. Degutienė žino, kas skanu katinams: ”Gerbiamieji kolegos, pirmiausia noriu paprašyti: nešaukit iš vietos, nes visi labai sudirgę. Galima valerijonų išgerkit, kad būtumėt ramesni”

R. Juknevičienė apie gerus šešėlius: “Manau, kad šešėliai todėl ir sukruto, kad suval­dyta padėtis ir jau rodo gerus požymius”

D. A. Barakauskas apie neaiškios giminės filosofinę išmintį: “Klausimas, gerbiamieji, yra, ne kas buvo. Kas kariauja su praeitimi, tos netenka ateities”

L. Graužinienė iš esmės: “Gerbiamieji kolegos, sėdėjau ir labai atidžiai klausiau, ką mes čia kalbam. Kalbam dėl to, kad kalbėtume”

J. Oleka, apie ką mes čia: “Mielieji, jūs nemažintumėte darbo užmokesčio, o pritaikytumėte progresinius mokesčiui darbo užmokesčiui, net ir darbo užmokesčiui, jau tegu būna daliniai, tai užuot „Sodra“, sumažinus atlyginimus, negauna savo pajamų, ji gautų nuo to priskaičiuoto atlyginimo įmokas, o biudžetą pasiektų maždaug tie patys pinigai”

M. Zasčiurinskas žino, kas deda kiaušinius: ”Jeigu jūs savo rankose laikote gaidį, tai nereikalaukite, kad gaidys… <…> dėtų jums kiau­šinius. ”

V. P. Andriukaitis nenori kraujo: “Gerbiamieji kolegos, šiandien – ketvirtadienis, svarstome įdomų klausimą <…> Jūs žinote, kad istorijoje yra įvairios dienos įvardytos. Visi atsimenate iš istorijos vadovėlio va­dinamąjį „kruvinąjį sekmadienį“. Nenorėčiau, kad ši diena būtų vadinama „kruvinuoju ketvirtadieniu“

Kategorijos: politika Žymos:

Viva la senbervyvava

2009.11.25 admin Komentarų: 0

Pastebėjot, kad šian senbernių diena? Ir tarptautinė kovos prieš moterų prievartą diena. Ir ant virtualaus kalendoriaus prierašas: akis už akį, dantis už dantį.

..Ar jei senbernis, tai smurtautojas? Ir įdomiai tas dienos pavadinimas skamba. Jaučiat skirtumą? Kova prieš prievartaujančias moteris ir kova prieš moterų prievartavimą. Čia kuri versija?

Ir jei įdomu, tai tarp vyresnių nei 15 metų, nė karto santuokoje nebuvusių vyrų dalis procentais nuo visų vyrų – 33,8 proc. (moterų – per 25 proc.). Neblogai susidaro, ar ne? Viens, du, trečias – laimingas arba poetas :)

Teoriškai aš turbūt turėčiau būti vadinamas senberniu. Bet kažkodėl visai neišgyvenu. Ir šį gyvenimo aspekta palieku likimo valiai (jeigu toks dalykas, kaip likimas yra).

Didžiausias senbernavimo privalumas – mažesnis skausmas dėl visokių smulkmenų, buitinių nesąmonių, be to nereikia niekuo rūpintis – tik savimi :) (na, tėvai ir giminės – kita šneka).

Bet labai džiaugiuosi už visus draugus ir pažįstamus, kurie sukūrė šeimą. Dabar mintyse permetęs iš tos informacijos, kuria disponuoju, galiu pasakyti, kad apsoliuti dauguma tų šeimų atrodo laimingos.

Jeigu ir liksiu po visais galais senbernių senbernis, tai nematau kokios didelės bėdos. Mažų mažiausia bent jau nepadarysiu baisiai nelaimingo kokio niekuo dėto žmogaus.

Kategorijos: beveik apie vyrus ir moteris Žymos:

Seimūnų išminties perlai

2009.11.25 admin Komentarų: 2

Man patinka Seimo posėdžių scenogramos. Ir parlamentarų iškalba. Čia iš vakarykščio posėdžio.

Beieškantis K. Glaveckas apie po truputį randamas duris (truputį randi, truputį ne, bet vis tiek…): ”Natūralu, kad rasti išėjimą arba išėjimo duris iš krizės labai sunku bet kokiai Vyriausybei, tarp jų ir šiai. Nepaisant tų visų sunkumų, tos durys po truputį yra randamos ir po truputį iš krizės yra išeinama.”

Logiškoji L. Graužinienė apie tai, kad jei deklaruoji ir neįžvelgi, tai neteisinga kalbėti, kad pensininkų sąskaita (kalbėti neteisinga, bet daryti - nebūtinai?): “Jeigu mes, kaip politikai, visomis plotmėmis deklaruojame, kad yra valstybės krizė, žvelgdami į 2010 m. biudžetą, žvelgdami auditoriaus akimis, mes tikrai tos krizės neįžvelgiame. Todėl yra neteisinga kalbėti, kad Lietuva turėtų būti gelbėjam pensininkų sąskaita. Esame įsitikinę, kad jeigu krizė, visas sritis ta krizė turi paliesti.”

Norinti galėti B. Vėsaitė: “Norėčiau, kadangi užsirašiau kalbėti apie biudžetą, galėčiau keletą žodžių ir nuo savęs”

Indų specialistas A. Dagys: “Komitetas labai kruopščiai ieškojo visų įmanomų rezervų, kad bū­tų galima surasti sprendimus net ir, deja, atsisakius mums didinti įmokas į socialinio draudimo biudžetą 2 %. Kadangi tie visi biudžetai yra tar­pusavyje susisiekiantys indai, tai labai apsunkino sprendimų paiešką”

Krizius V. Mazuronis: “priimdami šį dokumentą, mielieji kolegos, mes neatsakome į pagrindinį klau­simą, o pagrindinis klausimas yra, kas bus toliau? Mes sakome, kad yra krizė, krizinė situacija. Bet krizė yra visose valstybėse, kažkodėl krizė Lietuvoje yra pati kriziškiausia iš visų Europos Sąjungos valstybių krizių. Ir aš šiame dokumente nematau analizės ir sprendimo būdų, ką reikia padaryti, kad mūsų krizė nebūtų pati kriziškiausia tarp visų krizių.”

“Aš nematau realių piliečių, mūsų visų, apsaugojimo nuo maisto produktų, vaistų ir kitų būtinų… elektros energijos kainų kilimo. Nematau realaus visų monopolijų tramdymo.  Būtent todėl, mielieji kolegos, siūlomas biudžeto projektas – tai dokumentas, kuriame labai aiškiai pasakoma, iš ko ir kiek atimsime, kiek nuo ko nukirpsime, ką ir kaip pasmaugsime. Tiesa, labai gaila, kad monopolininkai, bankai, turtingi ir įtakingi mūsų valstybėje gali būti ramūs.”

Supratingasis A. Butkevičius: “Kitas labai svarbus variantas tas, kad Vyriausybė turėjo suprasti, kad biudžetą sukaupia žmonės, bet ne tam tikri aritmetiniai kažkokie skaičiavimai, tai daugyba, tai sudėtis, tai atimtis”

Viltingasis V. Gapšys: “Mes aiškiai pasiūlėme ne tik apie biudžeto išlaidas, bet mes pasiūlėme ir apie biudžeto pajamas. Ar Vyriausybė sugebės įsiklausyti, tai turbūt dar ateities klausimas. Tačiau kurdami biudžetą mes turime suprasti, kad negali būti kitų metų biudžetas tik nevilties biudžetas ir tikėjimas, kad Europoje atsigaus ekonomika ir mes išplauksime. Tai turi būti kūrybingas ateities metų planas”

Šeimininkiška R. Baškienė: “Geras šeimininkas visų pirma pasirūpina savo šeimos narių išgyvenimu, o ne savo namų prabanga. Negi mūsų valstybė neturi gero šeimininko? Žinoma, atsakymas paaiškės, kai šis Biudžeto įstatymo projektas sugrįš patobulintas iš Vyriausybės į Seimą”.

Ką V.P. Andriukaitis sėja ir ką pjauna: “mūsų padėtis yra be galo kebli, nes pavasarį prastai pasėję, rudenį kerpam tik liesas avis, o tai yra negerai”

B. Vėsaitės alus išgelbės vaikus: “Dar padidinkime kad ir vienu centu kainą alaus butelio ir tikrai galėsime nenaikinti alimentų fondo”

Chirurginis M. Zasčiurinskas (kas?): “Mums tada <pernai svarstant biudžetą, – MŽ> buvo pateikti sprendimai, kuriuos netiesiogiai galima apibūdinti taip (apie tai aš čia jau kalbėjau): kai tau skauda dešinės rankos pirštą, tau nupjauna kairę ranką. Aišku, beliko mums džiaugtis, nes paliko galvą”.

“Taigi teikiamas daugumos receptas pagal mano medicininę analogiją – kai tau skaudą ranką, pjaukime galvą. Aš esu prieš tokį antisocialiai orientuotą biudžetą. Gerbiamieji kolegos, būkite ramūs, Nobelio premijos jums nematyti, kaip savo ausų be veidrodžio.”

J. Ramonas nustebins pasaulį: “Ar galėjome kuo nors remtis ir pasinaudoti tam tikrais kriterijais ir kuo Lietuva gali čia nustebinti pasaulį? Manau, kad viena iš tų šakų yra, patinka kam ar nepatinka, žemės ūkis”

A. Sysas iš morgo ištupėjo: “Apie smulkųjį verslą kalbėti… Pelno mokestis jiems kaip lavonui kompresas, nes jie to pelno ir nemato”

“Jeigu atsiversite išgarsintą nacionalinį susitarimą, jūs ten rasite tokį labai gudrų įrašą, kad 2011 m., net 2011 m., pradėsime kalbėti apie tą turto mokestį ir gal ką nors ištupėsime.”

Perdirbėjas J. Jagminas: ”<…>atkreipiu jūsų dėmesį, galvijų skaičius Lietuvoje sumažėjo beveik 3 kartus, kiaulių skaičius sumažėjo 4 kartus, nors grūdų gamyba vienam gyventojui per šį laikotarpį išaugo, pieno primelžta 15 % mažiau, mėsos gamyba sumažėjo keliais kartais, vadinasi, išaugintų grūdų neper­dirbame į mėsą arba pieną, o pusvelčiui išvežame parduoti į užsienį.

Per paskutinį… Ne paskutinį vaidmenį ekonomikos srityje vaidina valdžios atstovų, Vyriausy­bės ir Seimo, priimami sprendimai.

Baigdamas aš noriu akcentuoti, kad valstybė, gerbiamieji, tai didžiulis ūkis, tą ūkį reikia labai sumaniai tvarkyti. To ūkio valdytojas šiandien yra Vyriausybė. Kalbu kaip politikas, jeigu verslininkas taip tvarkytų savo bendrovę, jam grėstų neišvengiamas bankrotas, o skolų kupra vaikams ir anūkams būtų duota ilgiems metams.

Hamletiškas J. Olekas: “Gerbiamieji kolegos, šiandien, kaip ir kiekvienais metais, metų pabaigoje mes susirenkame svartyti pagrindinį metų dokumentą. Ir paprastai sau užduodame klausimą, ko gi reikia Lietuvai, jos žmonėms? Ar permainų, revoliucijų ir langų daužymų, ar stabilumo ir vilties?”

Esmingasis A. Zuokas: “negriaukime ne vienus metus egzistuojančios tvarkos, ir čia esmė ne suma, o tradicija”

J. Veselka siūlo eiti na lieva: “Gerbiamieji kolegos, klausiau, klausiau, taip ilgai šnekėjo, ir iš visų, ką šnekėjo, pritarčiau tik tiems siūlymams, kurie siūlo sukti ekonomikos valdymo modelį į kairę.”

“Štai mano požiūris. Ne tiek sunku perkentėti, jeigu matai perspektyvą. Blogai, kai matai klaidą po klaidos”

A. Kubiliui klausimai kyla nuo širdies: “Bet man buvo sunku suprasti kai kurių kitų, <…> kalbas, kur, na, pirmas klausimas, kuris man nuoširdžiai iškilo, kad gal iš tikrųjų reikia didesnių seminarų mums Seime, kad net ir tos partijos, kurios visai neseniai buvo valdžioje, suprastų kai kuriuos ekonomikos abėcėlinius dalykus. Čia gal ir J. Veselka galėtų prie kai kurių tokių paaiškinimų prisidėti, nes akivaizdu, kad diskusija yra tikrai labai įdomi politinio teatro žanro prasme, bet nelabai įdomi kitų metų biudžeto, ekonomikos, finansų, politikos perspektyvų prasme”

Kategorijos: Pastebėjimai Žymos:

Apmokestinti internetą?

2009.11.24 admin Komentarų: 8

Vakar kalbėjausi su įtakingais lietuviškos muzikos pramonės atstovais. Diskutavome, ką daryti su piratais, pumpuojančiais daugybę muzikos ir nieko nemokančiais nei leidėjams, nei muzikantams.

Jų iškelta idėja buvo ta, kad reikėtų papildomai apmokestinti internetą ir surinktas lėšas išdalinti muzikos kūrėjams, leidėjams ir pan.

Aš mėginau įrodyti, kad tai nėra pats tinkamiausias būdas gauti pajamas, kurių jie nesugeba patys susigeneruoti. T.y. jeigu imiesi muzikos verslo, turi prisiimti ir visą riziką dėl negaunamų pajamų.

Jeigu būtų įgyvendintas jų siūlymas, pajamas jie susirinktų ne tiesiogiai iš muziką (legalią ir nelegalią) vartojančių asmenų, bet iš paslaugų tiekėjų. Tokiu būdu atsakomybė už pajamų generavimą atitenka interneto paslaugų tiekėjams.

Kita vertus, įgyvendinus tokį siūlymą, savo negautų pajamų dalies galėtų reikalauti praktiškai bet kas: žiniasklaida, knygų ir informacinių katalogų leidėjai, tinklaraštininkai, etc.

Kas turėtų nuspręsti, kokiu pagal principus ir proporcijas reikėtų dalinti šias papildomas pajamas?

Ir kaip reikėtų įtikinti, kad privalu mokėti papildomą mokestį tiems, kurie nesisiunčia nelegalių autorinių kūrinių? Į pastarąjį klausimą buvo toks atsakymas: ok, leidžiam nemokėti tokiems asmenims, bet jei į jų kompiuterį patenka nelegalūs kūriniai, tokiu atveju iš viso reikėtų juos keliems metams atjungti nuo interneto.

Dar mėginau argumentuoti, kad tokie atlikėjai, kaip Alina Arlova daugiausia ir išgarsėjo interneto dėka. Nepavyko.

Reiks dar pagalvoti apie tai, kokiais principais reikėtų kompensuoti muzikos pramonei už piratavimą.

Bet jeigu apmokestinam tokias laikmenas, kaip CD ar DVD, tada tikrai reikėtų apmokestinti ir atmintines, standžiuosius diskus, ir visokias korteles, kuriose taip pat kaupiama informacija.

P.S. Tik parašęs šį įrašą pastebėjau, kad vienastoks tam tikra prasme iš kitos pusės palietė tą pačią problemą.

P.P.S. Dar tokia mintis gimė: civilinę atsakomybę arba gyvybę ir sveikatą draudžiamės net ir tuo atveju, jeigu nepadarome avarijos arba neužpilame kieno nors buto arba nesusergame. Kodėl tad negalėtų būti tokios draudimo rūšies, kuri užtikrintų kompensaciją tiems, kieno nuosavybė (kad ir autorinės teisės) buvo pažeista? Manau, kūrėjai ir leidėjai galėtų plėtoti šią idėją… Kaip kad technikinės nepraeisi arba kredito negausi tam tikru būdu neapsidraudęs, taip ir kompiuterio, laikmenos, arba interneto negausi, jeigu nesumokėsi atitinkamo draudimo įmokos…

Kategorijos: Verslas Žymos: