Man patinka Seimo posėdžių scenogramos. Ir parlamentarų iškalba. Čia iš vakarykščio posėdžio.
Beieškantis K. Glaveckas apie po truputį randamas duris (truputį randi, truputį ne, bet vis tiek…): ”Natūralu, kad rasti išėjimą arba išėjimo duris iš krizės labai sunku bet kokiai Vyriausybei, tarp jų ir šiai. Nepaisant tų visų sunkumų, tos durys po truputį yra randamos ir po truputį iš krizės yra išeinama.”
Logiškoji L. Graužinienė apie tai, kad jei deklaruoji ir neįžvelgi, tai neteisinga kalbėti, kad pensininkų sąskaita (kalbėti neteisinga, bet daryti - nebūtinai?): “Jeigu mes, kaip politikai, visomis plotmėmis deklaruojame, kad yra valstybės krizė, žvelgdami į 2010 m. biudžetą, žvelgdami auditoriaus akimis, mes tikrai tos krizės neįžvelgiame. Todėl yra neteisinga kalbėti, kad Lietuva turėtų būti gelbėjam pensininkų sąskaita. Esame įsitikinę, kad jeigu krizė, visas sritis ta krizė turi paliesti.”
Norinti galėti B. Vėsaitė: “Norėčiau, kadangi užsirašiau kalbėti apie biudžetą, galėčiau keletą žodžių ir nuo savęs”
Indų specialistas A. Dagys: “Komitetas labai kruopščiai ieškojo visų įmanomų rezervų, kad būtų galima surasti sprendimus net ir, deja, atsisakius mums didinti įmokas į socialinio draudimo biudžetą 2 %. Kadangi tie visi biudžetai yra tarpusavyje susisiekiantys indai, tai labai apsunkino sprendimų paiešką”
Krizius V. Mazuronis: “priimdami šį dokumentą, mielieji kolegos, mes neatsakome į pagrindinį klausimą, o pagrindinis klausimas yra, kas bus toliau? Mes sakome, kad yra krizė, krizinė situacija. Bet krizė yra visose valstybėse, kažkodėl krizė Lietuvoje yra pati kriziškiausia iš visų Europos Sąjungos valstybių krizių. Ir aš šiame dokumente nematau analizės ir sprendimo būdų, ką reikia padaryti, kad mūsų krizė nebūtų pati kriziškiausia tarp visų krizių.”
“Aš nematau realių piliečių, mūsų visų, apsaugojimo nuo maisto produktų, vaistų ir kitų būtinų… elektros energijos kainų kilimo. Nematau realaus visų monopolijų tramdymo. Būtent todėl, mielieji kolegos, siūlomas biudžeto projektas – tai dokumentas, kuriame labai aiškiai pasakoma, iš ko ir kiek atimsime, kiek nuo ko nukirpsime, ką ir kaip pasmaugsime. Tiesa, labai gaila, kad monopolininkai, bankai, turtingi ir įtakingi mūsų valstybėje gali būti ramūs.”
Supratingasis A. Butkevičius: “Kitas labai svarbus variantas tas, kad Vyriausybė turėjo suprasti, kad biudžetą sukaupia žmonės, bet ne tam tikri aritmetiniai kažkokie skaičiavimai, tai daugyba, tai sudėtis, tai atimtis”
Viltingasis V. Gapšys: “Mes aiškiai pasiūlėme ne tik apie biudžeto išlaidas, bet mes pasiūlėme ir apie biudžeto pajamas. Ar Vyriausybė sugebės įsiklausyti, tai turbūt dar ateities klausimas. Tačiau kurdami biudžetą mes turime suprasti, kad negali būti kitų metų biudžetas tik nevilties biudžetas ir tikėjimas, kad Europoje atsigaus ekonomika ir mes išplauksime. Tai turi būti kūrybingas ateities metų planas”
Šeimininkiška R. Baškienė: “Geras šeimininkas visų pirma pasirūpina savo šeimos narių išgyvenimu, o ne savo namų prabanga. Negi mūsų valstybė neturi gero šeimininko? Žinoma, atsakymas paaiškės, kai šis Biudžeto įstatymo projektas sugrįš patobulintas iš Vyriausybės į Seimą”.
Ką V.P. Andriukaitis sėja ir ką pjauna: “mūsų padėtis yra be galo kebli, nes pavasarį prastai pasėję, rudenį kerpam tik liesas avis, o tai yra negerai”
B. Vėsaitės alus išgelbės vaikus: “Dar padidinkime kad ir vienu centu kainą alaus butelio ir tikrai galėsime nenaikinti alimentų fondo”
Chirurginis M. Zasčiurinskas (kas?): “Mums tada <pernai svarstant biudžetą, – MŽ> buvo pateikti sprendimai, kuriuos netiesiogiai galima apibūdinti taip (apie tai aš čia jau kalbėjau): kai tau skauda dešinės rankos pirštą, tau nupjauna kairę ranką. Aišku, beliko mums džiaugtis, nes paliko galvą”.
“Taigi teikiamas daugumos receptas pagal mano medicininę analogiją – kai tau skaudą ranką, pjaukime galvą. Aš esu prieš tokį antisocialiai orientuotą biudžetą. Gerbiamieji kolegos, būkite ramūs, Nobelio premijos jums nematyti, kaip savo ausų be veidrodžio.”
J. Ramonas nustebins pasaulį: “Ar galėjome kuo nors remtis ir pasinaudoti tam tikrais kriterijais ir kuo Lietuva gali čia nustebinti pasaulį? Manau, kad viena iš tų šakų yra, patinka kam ar nepatinka, žemės ūkis”
A. Sysas iš morgo ištupėjo: “Apie smulkųjį verslą kalbėti… Pelno mokestis jiems kaip lavonui kompresas, nes jie to pelno ir nemato”
“Jeigu atsiversite išgarsintą nacionalinį susitarimą, jūs ten rasite tokį labai gudrų įrašą, kad 2011 m., net 2011 m., pradėsime kalbėti apie tą turto mokestį ir gal ką nors ištupėsime.”
Perdirbėjas J. Jagminas: ”<…>atkreipiu jūsų dėmesį, galvijų skaičius Lietuvoje sumažėjo beveik 3 kartus, kiaulių skaičius sumažėjo 4 kartus, nors grūdų gamyba vienam gyventojui per šį laikotarpį išaugo, pieno primelžta 15 % mažiau, mėsos gamyba sumažėjo keliais kartais, vadinasi, išaugintų grūdų neperdirbame į mėsą arba pieną, o pusvelčiui išvežame parduoti į užsienį.
Per paskutinį… Ne paskutinį vaidmenį ekonomikos srityje vaidina valdžios atstovų, Vyriausybės ir Seimo, priimami sprendimai.
Baigdamas aš noriu akcentuoti, kad valstybė, gerbiamieji, tai didžiulis ūkis, tą ūkį reikia labai sumaniai tvarkyti. To ūkio valdytojas šiandien yra Vyriausybė. Kalbu kaip politikas, jeigu verslininkas taip tvarkytų savo bendrovę, jam grėstų neišvengiamas bankrotas, o skolų kupra vaikams ir anūkams būtų duota ilgiems metams.
Hamletiškas J. Olekas: “Gerbiamieji kolegos, šiandien, kaip ir kiekvienais metais, metų pabaigoje mes susirenkame svartyti pagrindinį metų dokumentą. Ir paprastai sau užduodame klausimą, ko gi reikia Lietuvai, jos žmonėms? Ar permainų, revoliucijų ir langų daužymų, ar stabilumo ir vilties?”
Esmingasis A. Zuokas: “negriaukime ne vienus metus egzistuojančios tvarkos, ir čia esmė ne suma, o tradicija”
J. Veselka siūlo eiti na lieva: “Gerbiamieji kolegos, klausiau, klausiau, taip ilgai šnekėjo, ir iš visų, ką šnekėjo, pritarčiau tik tiems siūlymams, kurie siūlo sukti ekonomikos valdymo modelį į kairę.”
“Štai mano požiūris. Ne tiek sunku perkentėti, jeigu matai perspektyvą. Blogai, kai matai klaidą po klaidos”
A. Kubiliui klausimai kyla nuo širdies: “Bet man buvo sunku suprasti kai kurių kitų, <…> kalbas, kur, na, pirmas klausimas, kuris man nuoširdžiai iškilo, kad gal iš tikrųjų reikia didesnių seminarų mums Seime, kad net ir tos partijos, kurios visai neseniai buvo valdžioje, suprastų kai kuriuos ekonomikos abėcėlinius dalykus. Čia gal ir J. Veselka galėtų prie kai kurių tokių paaiškinimų prisidėti, nes akivaizdu, kad diskusija yra tikrai labai įdomi politinio teatro žanro prasme, bet nelabai įdomi kitų metų biudžeto, ekonomikos, finansų, politikos perspektyvų prasme”
Naujausi komentarai