Na, niekaip nesuprantu, negi žmonės patys nesupranta, kaip jie juokingai ir atstumiančiai atrodo, kai nori bet koiais būdais įsiteikti. Ir keista, kad yra tokių, kuriems lindimai su muilu veža. Nors tu užmušk, nesuprantu. Ribota asmenybė.
Aišku, galiu ir nesulaukti. Kaip ir daugelis iš mūsų. Bet vis tiek įdomios kalbos apie tas Sodros reformas. Tiksliau, negaliu atsikratyti minties, kad pati reforma kažkaip ne iš to galo norima daryti.
Žodžiu, ar žinote, kiek “Sodra” turi darbuotojų (beje, www.sodra.lt šio skaičiaus neradau)? 2009 10 01 dieną – 3 958,5 (p.35). Taip taip. Jei įdomu, visoje Lietuvoje tėra 40 įmonių, kuriose dirba 1000 ir daugiau darbuotojų. Beje, tokioje “Rimi” darbuotjojų, jei tikėsime jų pačių informacija – tik “apie 3000″. Taigi įsivaiduokim visas Rimi parduotuves su visais darbuotojais ir dar pridėkime po vieną prie trijų.
Kitas dalykas. 2008 m. “Sodros” veiklos sąnaudos sudarė 291 mln. litų. 2007 m. – 225 mln. litų (p. 37). O štai nedarbo draudimui šiemet iš viso bus skirta 256 mln. litų. Mano mėgėjišku supratimu, tai yra labai daug. O Valstybės kontrolės vertinimu, kur kas daugiau nei galėtų būti. Tiksliau, kaip nustatė auditoriai, ”Sodroje” pinigai naudojami ne efektyviai.
Žinoma, “Sodra” atlieka daug darbų, tačiau niekaip nesuprantu, kaip ir kam investuojami milijonų milijonai į kompiuterinę ir programinę įrangą, į darbuotojų mokymus (reikėtų suprast, į modernizaciją ir veiklos gerinimą), jeigu to rezultatas – neigiamas. Kiek beinvestuotum, veiklos sąnaudos nemažėja. Gal geriau iš viso neinvestuot? Gyvenimo ir verslo logika lyg tokia turėtų būti?
Taigi, mano galva, “Sodros” reforma turėtų prasidėti nuo pačios institucijos reformos ir jos darbo gerinimo. Ir jos sąnaudų mažinimo (na, bent jau nenuomoti papildomų patalpų, jeigu yra krūva nenaudojamų).
Dėl reforminių siūlymų. Akivaizdu, kad “darbo grupė” vožtelėjo kaip reikiant. Atsistojo į tokią startinę poziciją, kurią galima per derybas truputį švelninti. Bet galų gale koks bus rezultatas, nelabai aišku.
Gali būti, kad bus taip, kaip su gyventojų pajamų mokesčiu. Jį atseit sumažino. Bet realiai paliko tokį patį – tik išskaidė į GPM ir sveikatos draudimą. Na, bet iš tikrųjų padidino. Nes susigrąžinsi permoką tai nuo mažesnės sumokėtų mokesčių dalies – max 25 proc. nuo 15 proc. (toks neva mažesnis GPM) priskaičiuoto atlyginimo, o ne nuo 24 proc.
Taigi visomis prasmėmis mokestis padidintas, nes maksimaliai jo gali susigrąžinti mažiau nei prieš metus. Štai kur buvo GPM reformos esmė. Ir kodėl aš šito anksčiau nesuvokiau?
Beje, praėjusiais metais preliminarią GPM deklaraciją gavau kovo 1 d. Šiandien kovo 3 – o jos dar nėra. Ir įdomu, per kiek laiko grąžins permoką… Iki Kalėdų?
Gerbiu laidą “Pinigų karta”. Šįkart jie nemažai kalba apie knygų kainas, leidybos perspektyvas, knygų pardavėjų kainodaros politiką.
Vadinasi, mokausi. Citata iš mokymosi skaidrių:
…kokybinė analizė gali identifikuoti mechanizmus, konstatuodama asociacijas. Tai yra lokalus procesas, kuris formuoja kompleksinius įvykių ir procesų tinklus konkrečioje situacijoje. Čia aktuali temporalinė dimensija, aiškiai parodanti kas ką sąlygojo kaip tiesioginio stebėjimo ar retrospekcijos metu. Tai procesas kai „keliaujama“ atgal ir pirmyn tarp kintamųjų ir procesų – parodant, kad istorijos apima konkrečius kintamuosius ir kad kintamieji nėra atskiri, o turi visą laiką jungtis…
Ir iš tikrųjų – Knygų mugė beveik vienintelis metų laikas, kai visa žiniasklaida atkreipia dėmesį į knygas, skaitymą, leidybą, bibliotekas. Mugei pasibaigus, vėl viskas grįžta į niūrią kasdienybę, kuri knygai Lietuvoje tikrai nieko gero nežada.
Dar sekmadienį galvojau parašyti kažką panašaus, ką šiandien ”Laiko ženkluose” parašė “Lietuvos rytas”. Sutirštintai, kryptingai, bet vis tiek panašiai į tiesą.
Naiviai atrodo mugės organizatorių pareiškimas: “Po mugės neliko abejonių – esame skaitanti tauta, be to, kūrybinga ir draugiška tauta, kaip ir ankstesniais laikais, vienijama kalbos ir knygos”.
60 tūkst. lankytojų per keturias dienas – mugių rekordas. Bet juk neaišku, kiek iš jų ėjo kelias dienas iš eilės, kiek į šį skaičių įeina atėjusių su kvietimai, kuriuos krūvomis gavo mugės dalyviai.
Tačiau galiausiai, ar nebus taip, kad didžiausia dalį lankytojų sudarė tie žmonės, kurie skaitė ir skaitys nepaisydami knygų kainų? Bent jau kiek aš sutikau pažįstamų – jie iš tos “hard readerių” grupės. Duokdie, kad jie neišnyktų, nes tuoj su lietuviškomis knygomis bus taip pat, kaip su lietuviškomis televizijomis…
Daugelis džiaugėsi galimybe pigiau įsigyti vieną ar kitą knygą. Leidėjai trynė rankas dėl išaugusių pardavimų (palygint su praėjusiais metais). O aš galvoju: kiek iš tos apyvartos buvo “balti pinigai”? Skundžiamės dideliais mokesčiais leidybai, bet čia pat neapskaitom šimtų tūkstančių, kuriuos gaunam per mugę?
Taigi knygų mugė panaši į sankcionuotą atleidimo nuo knygų apmokestinimo dieną.
Taip, kultūrinė programa galinga. Bet tokio lygio – tik kartą metuose. Išsklaidykim po miestus ir miestelius ir visiems metams ir pamatysim, ką turim.
Ačiū už šventę ir iki kitų metų.
Naujausi komentarai