Apie smurto kilmę
Mokykloje esu pora kartų gavęs į skūrą. Kurį laiką vaikščiojęs su “fanaru”. Ir tik dėl to, kad stengiausi būti teisingas, na, ir neatsakingai (ir žvelgiant iš šiandieninės perspektyvos – komiškai) vienam mušeikai rimtai pasiūliau nueiti į bažnyčią išpažinties (atrodo, tuomet buvau religingas).
Beje, tai atsitiko toje pačioje mokykloje, kur neseniai nuskambėjo visoje Lietuvoje dėl sunkiai suvokiamos ir visiškai beprasmiškos moksleivio savižudybės (tiesa, mane “skriaudė” ne tos mokyklos auklėtinis).
Na, dar buvo taip, kad buvau šantažuojamas dėl to, kad sulanksčiau vieno bendraklasio dviračio ratą (kurį, suprantama, ištiesinau). Situacija buvo tiek nemaloni, kad praktiškai savanoriškai nusprendžiau pagulėti ligoninėj (nuo tų laikų man kartais ūžia ausyse – kas ir buvo oficiali gulimosi priežastis).
Bet nuo kokios devintos-dešimtos klasės nepamenu, kad aplinkui būtų panašių nesąmonių. Gal dėl to, kad neatrodžiau silpnas, o gal kad pasikėlęs, gal kad mokykloj dirbau, ar buvau šioks toks sportininkas ir šokėjas, “šaunusis”, o gal paprasčiausiai kad mano mama – mokytoja (nors šį faktą laikiau veikiau trūkumu nei privalumu).
Dabar baisu. Tai mokytoją primuša, tai pasityčiojimus Youtube sudeda. O kas šiaip vyskta kasdien net sunku ir įsivaizduoti.
Dėl to, manau, visi iš dalies esam kalti. Egoizmas, galvojimas apie save, žiūrėjimas savo daržo, savo naudos, abejingumas smurtui per TV, internete, kompiuteriniuose žaidimuose.
Sakot individualizmas (pridėčiau liberalizmą) labai toli? Nė velnio. Man mano klasė buvo mano Klasė, o ne atskiri bendraklasiai. Mokykla buvo mano Mokykla, o ne atskiri mokiniai. Kaip ir žaidimų komandos, kuriose žaidžiau. (čia atrodo su patosu, bet ką aš žinau… taip buvo).
Bendruomeniškumas suartina, nori nenori verčia galvoti apie esančius šalia. Liberalizmas, “laisvoji rinka”, visos naujausios technologijos, verčia lipti per galvas, kovoti už save, socializuoti vis virtualiau ir virtualiau. Išlieka stipriausi, ar ne? Taip, silpnesni žudosi kaip kas išmano. Arba žudo kitus.
Esu tikras, kad artėjame prie tokios situacijos, kai ne tik kur Amerikoj, Vokietijoj, Anglijoj ar Suomijoj, bet ir čia mokiniai ar studentai ims šaudyti mokyklose.
Autoritetas pasidarė tas, kas turi pinigų, galios. Mokytojas nėra autoritetas (aišku, absoliutinu). O jeigu tėvai išvažiavę arba trainiojasi kur nors gyvenimo paraštėse?
Ir jeigu belieka tik galia, kodėl vaikas muša mokytoją, o šis mušti negali?
Banaliausia tiesa: vaikai gimsta su instinktais, tinkamai išgyventi pasaulyje – mokosi, yra mokomi. Kai kurie išmoksta, kai kurie – ne. Laukiniam pasaulyje vyresnysis, labiau patyręs yra jaunesnio mokytojas, jeigu šis nepaklūsta vyresniajam – sankcijos savaime suprantamos.
Žmonių pasaulyje sankcijos vis labiau nyksta. Būsiu paranojikas ir manysiu, kad tai didžiųjų korporacijų nuopelnas. Joms lengviau manipuliuoti nebrendylas, gaminti iš jų ateities rinkas.
Suveskit “Youtube” žodį “mokytojas” ir pažiūrėkit vieną kitą filmuką.
…Žodžiu, besirūpindami materialiniais gėriais, nebesirūpinam visais kitais.
Naujausi komentarai