Kaip mus (ir save?) klaidina garsus tinklaraštininkas dėstytojas
Posted by admin in Apie verslą, Pastebėjimai on Sausis 19th, 2012
Žinomas tinklaraštininkas ir būsimų žurnalistų dėstytojas Džiugas Paršonis viename interviu su žurnalistu Aurimu Abišala samprotauja apie SOPA (Stop Online Piracy Act).
Sprendžiant iš užrašyto pokalbio, Dž. Paršonis arba neskaitė komentuojamo teisės akto ir nežino, ką kalba, arba skaitė tik vienos suinteresuotos pusės teisės akto komentarus, arba padarė ir tą, ir tą, bet sąmoningai klaidina jį kalbinantį žurnalistą, o kartu ir visus skaitytojus, arba žurnalistas kažką ne taip užrašė. Bet iš eilės.
1. Dž. Paršonis apie projekto tikslą: “Jo tikslas yra kova su prekių klastotojais ir intelektinės nuosavybės pažeidėjais už JAV ribų, kur jie labai dažnai yra nepasiekiami. Pagrindinis šito įstatymo tikslas yra tai, kad dalį atsakomybės prisiima domenų vardų administratoriai, ir jie privalo gavę pretenziją blokuoti tas svetaines. <…> naujajame projekte [blokavimo] procedūra yra labai supaprastinta: užtenka paprasčiausio laiško”.
Tikslus įstatymo tikslas skamba taip: “To promote prosperity, creativity, entrepreneurship, and innovation by combating the theft of U.S. property, and for other purposes”.
“Paprasčiausio laiško” taip pat neužtenka. Kaip aiškiai nurodyta projekto teksto 13 p. prieš imantis kokių nors veiksmų prieš galimą pažeidėją, privalu gauti atitinkamą teismo sprendimą.
2. Dž. Paršonis apie įstatymo projekto naudą: “ką įstatymas gali padaryti, tai kad gali nukentėti niekuo dėtos svetainės arba svetainės, kurių nauda yra daug didesnė už pažeidimus. Pavyzdžiui svetainės „Youtube“, „Wordpress“, „Reddit“, kuriose koks nors žmogus gali neatsakingai pasižiūrėjęs ar nesupratęs taisyklių įdėti netinkamą nuotrauką. Dėl to būtų galima blokuoti pavyzdžiui „Wordpress“. Tai yra nelogiška, tačiau įstatymas tai leidžia, reiškia taip gali atsitikti”
Tai yra visiška netiesa. Pagal projektą, įdėjus “netinkamą nuotrauką”, daugiausia, ko gali būti paprašyta “WordPress” sąvininkų, tai padaryti tą nuotrauką neprieinamą (o ne “blokuoti Wordpress”, žr. p. 14).
3. Į žurnalisto pamąstymą, kad tai gali būti “sąskaitų suvedinėjimo įrankis”, Dž. Paršonis atsako: “Kodėl gi ne, gali būti. Gali būti interesas, o gali būti tiesiog piktas pokštas: „pažiūrėkit, aš sustabdžiau tą ir tą“. Visur pasitaiko neskrupulingų teisininkų, kurie sugalvoja tokiu būdu ištraukti pinigėlį iš interneto kompanijų ir taip toliau.”
Čia visai iš fantastikos srities. Neįsivaizduoju teismo, kuris tiesiog taip, dėl gražių advokato akių, priims nemotyvuotą sprendimą ką nors “blokuoti” dėl kieno nors pokšto. Negi galvojat, kad JAV ar bet kurios kitos šalies teisėjai yra tokie kvaili?
Toliau dėstytojas tęsia: “Didžiausią pasipriešinimą SOPA sukėlė būtent dėl to, kad einama prieš infrastruktūrą. Galima tai palyginti su tuo, kad dėl nesusimokėjimo už šiltą ar šaltą vandenėlį kažkuriame Vilniaus rajone būtų galima gauti kirvius ir prieigą kapoti vandentiekio vamzdžių magistrales”.
Pala pala. Prie ko čia infrastruktūra? Ar nurodymas “Youtube” kokioje nors šalyje nerodyti kokio nors vaizdo klipo ardo kieno nors infrastruktūrą? Demagogija, ne kitaip. Vadovaudamiesi tokia logika turėtume sakyti, kad draudimas televizijoms rodyti porno taip pat griauna infrastruktūrą.
4. Į klausimą, kodėl SOPA prieštarauja “Google”, “Wikipedia” ir kiti neplatinantys nelegalaus turinio, Dž. Paršonis atsako: Dauguma „Google“ paslaugų, „Wikipedia“, leidžia žmonėms redaguoti turinį, vadinasi jie negali būti apdrausti nuo tokių dalykų. „Youtube“, „Tumblr“, „Facebook“, yra gausybė vietų, į kurias mes patys galime įkelti turinį ir pažeisti šitą įstatymą. Tiksliau ne galime, o pažeisime jį, praktiškai kasdien.
Pasitelkiant pasiūlytą analogiją apie vandentiekio vamzdžius. Jeigu koks nors piktavalis į vandentiekio sistemą supila kokio nuodo, tai ar vandentiekį prižiūrinti bendrovė neturėtų vartotojų saugoti nuo tokios piktadarystės, ar neturėtų imtis prevencijos prieš panašius nusikaltimus?
Projekto teksto 15 p. galime paskaityti, ką būtų įpareigotas padaryti “Google” po atitinkamo teismo sprendimo. Daugių daugiausia – padaryti taip, kad nelegalaus turinio puslapio adresas nebūtų pateikiamas kaip nuoroda. Nematau čia jokio blogio – “Google” ir dabar selektyviai atrenka ką ir kokia tvarka rodyti, ko nerodyti. Kita vertus, ar laikraščio/naujienų portalo redaktorius neturėtų užtikrinti, kad skelbiama informacija atitiktų teisės aktų reikalavimus?
5. Apie Prancūzijoje galiojantį įstatymą, pagal kurį vartotojui gali būti blokuojama interneto prieiga: “Prancūzijoje priimtas įstatymas, pagal kurį už tris pažeidimus vartotojui gali būti atjungtas internetas, nors kaip supratau, dar niekam jo neatjungė. Bet tokie įstatymai yra Damoklo kardai. Jie neveikia, niekas jų nevykdo, arba jeigu pradeda vykdyti, paaiškėja, kad daugiausia pažeidimų turi Prezidentūra.”
Čia keli dalykai. Prancūzijoje įstatymas veikia kuo puikiausiai. O interneto dar niekam neatjungė dėl to, kad įstatyme numatytas ilgas atjungimo procesas (po trijų įspėjimų pačiam atjungimui reikalingas teismo sprendimas, kuris, suprantama gali būti skundžiamas kol galutinai įsiteisėja). Jeigu įdomu, BBC galima pasiskaityti, kad toks atjungimas gresia 60-iai prancūzų.
O dėl “daugiausia pažeidimų turi Prezidentūra” tai ką aš žinau. Jeigu jau apie Prancūzijos prezidentūros IP adresus ir iš jų parsisiųstus duomenis sprendžiame iš kokio nors “torrentfreak.com” pranešimo, tai galim jį paskaityti iki galo:
“But while the reports from YouHaveDownloaded certainly have discussion value, it is worth noting that their data collection methods are just as untested as those employed by many private anti-piracy companies and their notoriously secretive ‘proprietary software’
Ir jeigu jau dėstytojas prieš komentuodamas tingi (arba nenori) paskaityti aptariamo įstatymo projekto, ko norėti iš studentų ir absolventų, kurie kasdieną mus maitina neaiškios vertės žiniomis?
Apie pinigus ir žodžio laisvę
Posted by admin in Apie verslą, Pastebėjimai on Sausis 19th, 2012
Daugelis veikiausiai girdėjote apie JAV svarstomus teisės aktus, kurie trumpinami kaip SOPA (angl. Stop Online Piracy Act) ir PIPA (angl. Protect IP Act). Ir aišku apie interneto svetainių streikus, kurie prieš juos nukreipti.
Abiejų teisės aktų esmė panaši – jais siekiama riboti priėjimą prie interneto puslapių, kuriuose publikuojama ar leidžiama parsisiųsti nelegalų turinį (filmus, laidas, muziką, etc.). Taip pat blokuoti elektorninius mokėjimus už šių svetainių teikiamas paslaugas.
Įstatymų oponentai nuolat gasdinančiai pabrėžia, kad juos priėmus butų suvaržyta žodžio laisvė, užkirstas kelias inovacijoms ir interneto plėtrai.
Aš manau, kad oponentai tiesiog manipuliuoja “laisvėmis”, “inovacijomis” ir pan. Jie tiesiog nenori, kad būtų varžomas jų verslas. Lygiai kaip alkoholio ar tabako, ar bet kuri kita pramonė to nenori, nes varžymai dažniausiai reiškia papildomas išlaidas ir mažesnius pelnus.
Tuo tarpu įstatymo iniciatoriai neslepia, kad jiems rūpi pinigai ir darbo vietos. T.y. neprisidenginėja gražiais principais. Ir, bent jau mano galva, argumentuotai atremia kai kuriuos oponentų mitus.
Kai prieš metus kitus Teo atstovų klausiau, kokią dalį jų “traffico” užima nelegalaus turinio pumpavimas, jie atsakymo nepateikė (nors esu tikras, kad kiekvienas ISPas tą žino kaip 2*2).
JAV ir kitų šalių skaičiavimai rodo, kad tai yra ne mažiau, kaip 1/4. Klausimas: ar tokios apimties nelegali veikla gali būti toliau ignoruojama? Jei ne, tai kokios alternatyvos jei nei kriminalinis persekiojimas turi būti joms taikomas?
P.S. mano mėgstamo žurnalisto ir jo atstovaujamos žiniasklaidos priemonės akivaizdus vienos pusės palaikymas suprantamas – kai gauni per nagus už nelegalų TV programų retransliavimą, tuomet natūraliai stovi prieš tuos “blogiečius”.
P.P.S. “Didžiausio dienraščio” žurnalistų išprusimas intelektinės nuosavybės srityje taip pat stebina: įstatymo pavadinime “intelektinės nuosavybės” (angl. Intelectual Property – IP) apsauga virto IP adresų apsauga…
Tvartas ar ne tvartas?
Posted by admin in Apie politiką on Sausis 17th, 2012
Seimo pirmininkė I. Degutienė. Neeilinė sesija. Svarstomas Mokslo ir studijų laikinojo įstatymo projekto svarstymas:
“Nu ko jūs rėkiat? Nerėkit gi – ne tvartas”
Triukšmas iš ties nemažas buvo (bent jau TV transliacijoje). …Pas tėvus tvarte tokio niekada neišgirsi :)