Martynas Žilionis

Mokykloje esu pora kartų gavęs į skūrą. Kurį laiką vaikščiojęs su “fanaru”. Ir tik dėl to, kad stengiausi būti teisingas, na, ir neatsakingai (ir žvelgiant iš šiandieninės perspektyvos – komiškai) vienam mušeikai rimtai pasiūliau nueiti į bažnyčią išpažinties (atrodo, tuomet buvau religingas).

Beje, tai atsitiko toje pačioje mokykloje, kur neseniai nuskambėjo visoje Lietuvoje dėl sunkiai suvokiamos ir visiškai beprasmiškos moksleivio savižudybės (tiesa, mane “skriaudė” ne tos mokyklos auklėtinis).

Na, dar buvo taip, kad buvau šantažuojamas dėl to, kad sulanksčiau vieno bendraklasio dviračio ratą (kurį, suprantama, ištiesinau). Situacija buvo tiek nemaloni, kad praktiškai savanoriškai nusprendžiau pagulėti ligoninėj (nuo tų laikų man kartais ūžia ausyse – kas ir buvo oficiali gulimosi priežastis).

Bet nuo kokios devintos-dešimtos klasės nepamenu, kad aplinkui būtų panašių nesąmonių. Gal dėl to, kad neatrodžiau silpnas, o gal kad pasikėlęs, gal kad mokykloj dirbau, ar buvau šioks toks sportininkas ir šokėjas, “šaunusis”, o gal paprasčiausiai kad mano mama – mokytoja (nors šį faktą laikiau veikiau trūkumu nei privalumu).

Dabar baisu. Tai mokytoją primuša, tai pasityčiojimus Youtube sudeda. O kas šiaip vyskta kasdien net sunku ir įsivaizduoti.

Dėl to, manau, visi iš dalies esam kalti. Egoizmas, galvojimas apie save, žiūrėjimas savo daržo, savo naudos, abejingumas smurtui per TV, internete, kompiuteriniuose žaidimuose.

Sakot individualizmas (pridėčiau liberalizmą) labai toli? Nė velnio. Man mano klasė buvo mano Klasė, o ne atskiri bendraklasiai. Mokykla buvo mano Mokykla, o ne atskiri mokiniai. Kaip ir žaidimų komandos, kuriose žaidžiau. (čia atrodo su patosu, bet ką aš žinau… taip buvo).

Bendruomeniškumas suartina, nori nenori verčia galvoti apie esančius šalia. Liberalizmas, “laisvoji rinka”, visos naujausios technologijos, verčia lipti per galvas, kovoti už save, socializuoti vis virtualiau ir virtualiau. Išlieka stipriausi, ar ne? Taip, silpnesni žudosi kaip kas išmano. Arba žudo kitus.

Esu tikras, kad artėjame prie tokios situacijos, kai ne tik kur Amerikoj, Vokietijoj, Anglijoj ar Suomijoj, bet ir čia mokiniai ar studentai ims šaudyti mokyklose.

Autoritetas pasidarė tas, kas turi pinigų, galios. Mokytojas nėra autoritetas (aišku, absoliutinu). O jeigu tėvai išvažiavę arba trainiojasi kur nors gyvenimo paraštėse?

Ir jeigu belieka tik galia, kodėl vaikas muša mokytoją, o šis mušti negali?

Banaliausia tiesa: vaikai gimsta su instinktais, tinkamai išgyventi pasaulyje – mokosi, yra mokomi. Kai kurie išmoksta, kai kurie – ne. Laukiniam pasaulyje vyresnysis, labiau patyręs yra jaunesnio mokytojas, jeigu šis nepaklūsta vyresniajam – sankcijos savaime suprantamos.

Žmonių pasaulyje sankcijos vis labiau nyksta. Būsiu paranojikas ir manysiu, kad tai didžiųjų korporacijų nuopelnas. Joms lengviau manipuliuoti nebrendylas, gaminti iš jų ateities rinkas.

Suveskit “Youtube” žodį “mokytojas” ir pažiūrėkit vieną kitą filmuką.

…Žodžiu, besirūpindami materialiniais gėriais, nebesirūpinam visais kitais.

Jeigu manęs atmintis neapgauna, kiekvienais metais knygų mugė ir studijų mugė būdavo organizuojamos kartu. Šiemet – atskirai. Pastaroji jau prasidėjo, o su knygomis bus kitą savaitę.

Manau, tiek lankytojams, tiek abiejų mugių dalyviams toks sujungimas buvo labai naudingas. Atvažiavęs iš toliau, galėjai du zuikius nušauti. Knygų pardavėjai galėjo tikėtis daugiau pinigėlių, o aukštosios mokyklos – ir papildomų interesantų.

Žinoma, jaunimo anšlagas kartais erzindavo, ypač kai prie ko nors prisikasti norėdavai, o per minią tai buvo sunku padaryti. Na, bet buvo galima kentėti.

Na, bet veikiausiai Litexpo nusprendė, kad organizuodama dvi atskiras parodas surinks daugiau pinigėlių (irgi jei atmintis neapgauna, anksčiau vienas bilietas buvo į abi parodas).

Į studijų parodą pigiausias bilietas yra 4 litai, o į knygų – 7 (jaunimui ir senimui).

rrrrrrrrrrrrrr…. Ir kodėl reikia sudėlioti viską taip, kad norėdamas pamatyti tai, kas rūpi, turi persiplėšti? Štai kas man kelia susidomėjimą:

Vasario 18 d. 18 val:

Rašytojų kampas     Andriaus Užkalnio knygos „Anglija: apie tuos žmones ir jų šalį“ pristatymas. Dalyvauja autorius, B. Nicholson (Baltos lankos) <norėčiau ir A. Užkalnį ir B. Nicholson pamatyt: vieno knygą suvalgiau ir panarpliojau, iš kitos knygos valgyt gaminuosi ir tinklaraščiu žaviuosi>

Forumas    Diskusijų klubas. Kodėl Lietuvos leidėjai nebijo skaitmeninių knygų? Dalyvauja E. Parulskis ir D. Paršonis <įdomu, kas inicijuoja šią diskusiją…>

Kiek anksčiau:

Konferencijų salė 5.2       Knygos elektroninėje erdvėje: žingsnis į ateitį. Dalyvauja „Impelsys“ direktorius Nizar Jamal (Vilniaus Gedimino technikos universitetas) <veikiausiai reklaminis renginys, bet vis tiek būtų įdomu užsukti>

19 d.

Rašytojų kampas  „Baltų lankų“ autorių agentūros pristatymas. Dalyvauja S. Žukas, S. Repečka. L. V. Sruoginis, D. Razauskas (Baltos lankos) <autorių agentūra? kažkas naujo… veikiausiai atstovavimui užsienyje… >

Gurmanų susitikimų kampas          Knygos „Beatos virtuvė“ pristatymas (Laisvos valandos) <žaviuosi Beatos receptais ir šiaip… ja pačia. Labai gera idėja mugėje skirti kampa kulinarinėms knygoms>

Gurmanų susitikimų kampas          Jamie Oliver knygos „Oliverio ministerija“ pristatymas. Pagal Oliverio receptus gamina TV laidų vedėjas D. Martinaitis (Alma littera) <hm… įdomus pavadinimo “Jamies Ministry of Food” vertimas>

Konferencijų salė 5.5       Leidyklos „Baltos lankos“ knygų klubo renginys ir džiazo koncertas. Dalyvauja L. Mickūno trio, V. Tarasovas. Renginį veda S. Repečka (Baltos lankos) <ne tik autorių agentūra, bet ir knygų klubas? Įdomu, įdomu…>

20 d.

Konferencijų salė 5.1    Baltijos atminties ir minties žemėlapis. Leonido Donskio knygos „99 Baltijos istorijos“ pristatymas. Dalyvauja autorius, M. Drunga, R. Rastauskas, G. Skudžinskas. Renginį veda E. Aleksandravičius (Druka) 

Konferencijų salė 5.2     Arvydas Šliogeris: filosofo dienoraščiai ir fotosofo vaizdaraščiai. Dalyvauja autorius, V. Daujotytė, A. Kunčius, G. Kadžiulytė. Renginį veda N. Kardelis (Apostrofa)

Konferencijų salė 5.1       „Sofijos pasaulis“: nepavargstanti knyga. Susitikimas su norvegų literatūros žvaigžde Jostein Gaarder. Dalyvauja S. Gilas, E, Išganaitytė. Renginį veda R. Drazdauskienė (Tyto alba) <kiek visokių prisiminimų, susijusių su šia knyga…>

Gurmanų susitikimų kampas          Kulinarinių knygų pristatymas „Lietuvių virtuvės kelionė laiku“ ir patiekalų degustacija. (Baltos lankos) <paprastai būna labai daug ragautojų :) >

Konferencijų salė 5.1       Diskusija „Ar Lietuva vis dar mūsų projektas? Naująjį Leonido Donskio vadovėlį pasitinkant“. Dalyvauja autorius, V. Toleikis, D. Kuolys (Versus aureus) <truputį intriguoja, bet…>

Konferencijų salė 5.5       Tarp džinsų ir frako. Rolando Rastausko esė rinktinės „Privati teritorija“ pristatymas. Dalyvauja autorius, A. Katkevičius, G. Kadžiulytė, muzikuoja A. Gotesmanas ir A. Pabarčiūtė. Renginį veda K. Navakas (Apostrofa) <įdomu, kiek pinigų knygoms išleisiu mugėje?>

Konferencijų salė 5.1       Rolando Kazlo spektaklis pagal Vlado Šimkaus eiles (V. Šimkaus rinktinės „Po žeme ir dangum“, serija „Gyvoji poezija“). Dalyvauja R. Kazlas, S. Auglys, G. Savkovas (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas) <nu Kazlas iš viso be konkurencijos>

Konferencijų salė 5.5       Alphonso Lingio albumo „Prisilietimas“ ir knygos „Bendra kalba, paskiri balsai“ pristatymas. Dalyvauja autorius, A. Šliogeris. Renginį veda S. Žukas  (Baltos lankos) <ką mugės programoje žymi “underline”.. Ir A. Lingis bus? >

Na, kažkaip reikės derintis… Gal kas kvietimą į mugę atliekamą turit? O gal man pabūt žurnalistu?

P.S. Programoje nepastebėjau, kad visi leidėjai vieną bendrą konferenciją padarytų, viešai pakalbėtų apie bendras problemas – mugė puiki proga tam padaryti. Akivaizdu, kad interesas – peršaukti kitus, pritraukti dėmesį (ir skaitytojų pinigus) į save…

P.P.S. Toks pirmas (ir nebūtinai teisingas) įspūdis, kad programoje dominuoja Baltos lankos, Tyto alba, daug Apostrofos, o pagal dydį (esamą ir buvusį) neproporcingai mažai Šviesos – Alma Litteros, Vagos.

Šiuo metu kiek mažiau, bet vis tiek karts nuo karto pasigirsta apie fizinio asmens bankroto galimybę. Labiausiai tam priešinasi bankai. Na, ir Laisvosios rinkos institutas (žr. instituto pasisakymą).

Filosofiškai aš esu prieš asmens bankrotą. Negali imti ir nusimesti atsakomybės už savo veiksmus. Tai yra neteisinga kitų žmonių atžilgiu.

Vis dėlto dabartinėje situacijoje aš balsuočiau už asmens bankrotą. Kodėl? Todėl kad dabar patyręs žalą iš juridinio asmens, šiam bankrutavus, dažniausiai negaliu susigrąžinti nuostolių. Tuo tarpu juridinis asmuo, patyręs žalą iš manęs, gali reikalauti jos atlyginimo iki mano grabo lentos (kai kuriais atvejais ir po jos).

Tai yra neteisinga, nevienoda situacija. Ji suteikia pranašumą tiems žmonėms, kurie valdo juridinį asmenį ir kuriems tas juridinis asmuo priklauso.

Kitaip tariant, kai vieni asmenys negali turėti ribotos atsakomybės, kiti ja gali naudotis. Mano siūlymas būtų toks: arba visi turi neribotą atsakomybę, arba visi ribotą. Vienodai ribotą arba vienodai neribotą.

Toks mano požiūris prieštarauja Laisvosios rinkos instituto požiūriui. Viena vertus, LLRI pabrėžia, kad negalima riboti fizinio asmens atsakomybės (pasisako prieš asmens bankrotą):

Reiktų leisti žmonėms pilna jėga pajusti skolos naštą, tokia naštą, kuri „ne rona“ ir neužgyja.<…>

Fizinio asmens bankrotas, kaip tik ir skatina mažiau atsakingą elgesį, suteikdamas antrą finansinio gyvenimo šansą. Sprendimų prisiimti rizikingesnius sprendimus padaugėtų net tais atvejais, kuomet bankroto procedūra nebūtų mėginama piktnaudžiauti. 

Kita vertus, sako, kad:

įmonės, turinčios ribotą atsakomybę, turi paskatų elgtis kitaip, nei tuomet, jei jos turėtų neribotą atsakomybę. Jos linkusios daugiau rizikuoti, vystyti rizikingesnius projektus, kadangi investuotojai nepatiria visų nepelningu tapusio projekto nuostolių. Viena vertus, tai skatina ekonominę veiklą, kita vertus – didina nepamatuotų, neatsiperkančių investicijų kiekį

Vadinasi, kai fizinis asmuo imasi daugiau rizikos – tai blogai, kai juridinis – tai skatina ekonominę veiklą.

Liberalų požiūris į asmens sugebėjimą sąmoningai, racionaliai, pamatuotai priimti sprendimus apskritai yra plaukiojantis. Jau matėme, kad įteisinus fizinio asmens bankrotą, jų įsitikinimu, padaugėtų neatsakingo elgesio. Kitaip tariant, preziumuojama, kad iš esmės žmogus nemoka atsirinkti, racionaliai pasverti kokia rizika pamatuota, kokia ne.

Tačiau, kai kalba pasisuka apie socialinį draudimą, vienas iš svarbiausių argumentų yra būtinybė suteikti žmogui laisvo pasirinkimo galimybę. Pagal LLRI, Dabartinė Sodros sistema keistina dėl to, kad “remiasi paternalistine prielaida, kad visi žmonės nemoka prognozuoti ateities”.

Ir beje, sveikinu institutą patekus tarp geriausių think tankų. Tik nežinau, ko verti tokie rinkimai, kurie geriausiais renka (Vikipediją?) plagijuojantį institutą.

Palyginkit instituto žodžius:

Jungtinėje Karalystėje akcinio kapitalo įmonės įteisintos 1844 m. Iš pradžių šios įmonės galėjo turėti tik neribotą atsakomybę. 1855 m. Ribotos atsakomybės aktu jungtinio kapitalo įmonėms, kurios turėjo daugiau nei 25 akcininkus, buvo leista turėti ir ribotą atsakomybę. Ribota atsakomybė iki 1862 m. buvo draudžiama draudimo paslaugomis užsiimančioms įmonėms. 1856 metais minimalus akcininkų skaičius, reikalingas įsteigti ribotos atsakomybės įmonę, buvo sumažintas iki 7.

Ir Wikipedijos:

In the UK, it became more straightforward to incorporate a joint stock company following the Joint Stock Companies Act 1844, although investors in such companies carried unlimited liability until the Limited Liability Act 1855. <…>The 1855 Act allowed limited liability to companies of more than 25 members (shareholders). Insurance companies were excluded from the act, though it was standard practice for insurance contracts to exclude action against individual members. Limited liability for insurance companies was allowed by the Companies Act 1862. The minimum number of members necessary for registration as a limited company was reduced to seven by the Companies Act 1856.

Džiaugiuosi, kad pastaruoju metu pas mus imama daug daugiau kalbėti apie tai, iš ko iš tikrųjų gaminami mūsų kasdien vartojami produktai. Paskutinis straipsnis truputį šokiruoja (ir TV laida veikiausiai tokia bus), nors ir žinai, kad žurnalistai tik to tesiekia (dar vienas neblogas komentaras yra čia).

Anyway, jau seniai tiesiog fiziškai ant savęs pajutau, kaip jaučiasi organizamas gaudamas kaimiško, naminio maisto ir kaip reaguoja gaudamas pirktą parduotuvėje. Gal tai per subjektyvu ir panašu į išsigalvojimą, bet tikrai ėmiau daug labiau žiūrėti, ką perku ir ką valgau (nors tikiuosi dar labiau padirbėti šia linkme).

Beje, vakar netgi atkreipiau dėmesį parduotuvėje: ne vienas ir ne du žmonės atidžiai apžiūrinėja, kas parašyta tomis smulkiomis raidelėmis. Žinoma, tai geriau negu nieko, bet čia galiu prisiminti savo mėgstamą retorinį klausimą: negi tiki viskuo, kas parašyta?

Žo, esu įsitikinęs, kad maisto pramonininkams tikrai nerūpi mūsų sveikata ir savijauta. Juos labiausiai domina pelnas – kuo pigiau pagaminti ir kuo brangiau parduoti. Dėl to ir išeina, kad dešroje mėsos nėra, o alus – ne alus, o kažkoks miltelinis myžalas.

Taip pat akivaizdu, kad Lietuvoje maisto saugumu rūpinamasi per mažai – ar girdėjote, kad kokia parduotuvė, kokia nors maisto gamyklėlė būtų uždaryta dėl netinkamo maisto gaminimo ir pardavimo? Baudos – juokingos.

Ir nereikia aiškinti, kad reguliavimas šioje srityje turėtų  būti kuo mažesnis – atvirkščiai, kuo didesnis ir kuo griežtesnis, o baudos dar didesnės, nei už alkkoholio ir tabako prekybos pažeidimus. Juk žinom, kad alkkoholis ir tabakas nuodai, o kai valgome nuodingus maisto produktus apie tai dažniausiai net nenutuokiam. Taigi tai daug didesnė žala.

Dėti ant svarstyklių sveikatą vienoje pusėje ir darbo vietas/pelną/mokesčius kitoje – didžiausia nesąmonė, kokia tik gali būti. Juk nė vienas nenorime, kad mūsų sveikata būtų iškeista į papildomą kažkieno darbo vietą ar papildomą pelno litą, ar ne?

Labai sveikinčiau, jeigu Vilniuje atsirastų daugiau ekologiškų parduotuvių, kuriomis būtų galima pasitikėti. Sutikčiau mokėti ir daugiau, bet kad tikrai žinočiau, jog valgau ne kokį odelinį-naginį-raginį-miltelinį šūdą, o normalų maistą.

Taip pat esu pasirengęs prisidėti prie bet kokios socialinės akcijos, kuri skatingų griežtesnę maisto gamybos ir pardavimo kontrolę, chemijos ir geno inžinerijos naudojimą maisto pramonėje.

Ir neaiškinkit, kad žemėje neužtenka resursų normalaus maisto gamybai. Tikiu, kad užtenka, tik kad beproto pinigams tarnaujam ir nenorim daryti žaliau.